Kasdieniai patarimai dukrai #284

Pameni, anądien kalbam telefonu ir pasakojamės, kokių gėlių abi namuose turim pasimerkusios. Ir džiaugiamės, kad dabar tulpių, narcizų ir hiacintų metas ir vasarą jų nebus. Ir kaip gerai, kad yra dar sezonai, kai gražiausios tulpės, kai skaniausios braškės, kai kvapniausi bijūnai ir ryškiausios rugiagėlės. Kai kiekvienas mėnuo yra kitoks.

Tada dar sakiau, pameni, kad geriau bet kokios gėlės, kad tik ne rožės. Jos tokios demi-semi-sezoninės. Jų visada yra. Jos ryškios, jos banalios, jos vienodos kaip kareivukai. Ir nuoširdžiausiai taip galvojau. Panašiai, kaip tam anekdote: „Jūs nemėgstat kačių? Jūs tiesiog nemokat jų paruošti!“ Jei tau nepatinka vynas, vadinasi dar negėrei to, kuris tau skanus. Jei nemėgsti švarkų, vadinasi dar nesimatavai tokio, kuris tau idealiai tinka ir patinka. Kai giliau prasiiri pro masinio patikimo produkciją, atrandi stebuklų.

Man patinka rožės! Barstausi galvą pelenais ir atgailauju.  Atsiduočiau nedraugavus, atleisčiau neatleidžiamus dalykus, padaryčiau tai, ko labiausiai bijau, dėl kai kurių rožių grožio.  Nepatikėsi, bet tai buvo atradimas, kuris mane išvertė iš kojų: angliškos sodo rožės, dauguma jų David Austin išvestos. Tiesiog stebuklas! Jei kada ieškosi kam nors ypatingų rožių dovanų, nusipirk ir sau. Tokio kvepiančio džiaugsmo kaip White O’Hara negalima tik dovanoti kitiems. Sweet Vuvuzela – jei  nesinori baltos. O dar Patience, Keira, Chippendale, White Cloud, Gravity, Juliet. Šviežios, neprasiskleidusios jos atrodys panašiai kaip bet kokios didelės standartinės rožės, bet paklausk pavadinimo ir surizikuok. Kiekvieną dieną ta rožė atrodys vis gražesnė – ketvirtą, penktą, šeštą –  tiesiog tobula.

 

P.S. O paskui pagalvojau, kodėl man jos tokios gražios. Nes primena bijūnus:)

 

 

 

Pirmyn Įrašas

Ankstesnis Įrašas

Komentarų: 0

© 2017 PROTO AISTROS

Temą sukūrė Anders Norén