Kasdieniai patarimai dukrai #285

Bėgioti sveika. Vieni bėga nuo infarkto, kiti – tikėdamiesi atsikratyt lašinių, treti, kad įrodytų galintys nuvaryt visus 42 km 195 m ir nenumirti. Be tikslo bėgti yra smagu. Dėl sveikatos – svarbu, bet yra situacijų, kai būtinai reikia bėgti. Gal dabar tai atrodo ne visai būtinas patarimas, bet  man tavo amžiuje būtų jis buvęs naudingas. Labai.

 

Jei klube ar bibliotekoj, draugų vakarėly ar oro uoste prie tavęs privairuoja vedęs vyras ar kaip kitaip įsipareigojęs bičiukas ir tau jis nepatinka, padėkok apvaizdai ar savo specifiniam skoniui (tyliai ar garsiai)  ir tipenk šalin kad ir idiotiškai šypsodamasi, bet nieko nekalbėdama. Žodžiai tokiais atvejais būna labai pavojingi…

 

O jei tas šalia atsidūręs interesantas yra tau nors kiek simpatiškas net tada, kai aiškus jo įsipareigojimų statusas, dėk į kojas neatsigręždama, padėkosi sau už tai pakeliui, kai stabtelsi atsikvėpti.

 

O vargeli, jei tas  vyriokas, nežiūrint jo įsipareigojimų, pasirodė paslaptingas, įdomus, kažkaip tyrai nelaimingas ir dar artimas sielai – greitis, nebe bėgimo technika ar kryptis yra svarbiausia. Kuo toliau ir greičiau. Iki horizonto.

 

Uff. Pabėgusi neįgausi nebūtinos sau patirties ir sutaupysi kelis gyvenimo metus. Tik kažkodėl iki tam tikro laiko visoms atrodo, kad mūsų atvejis tai jau gerokai ypatingesnis nei kitų…Believe me. Not.

 

Pirmyn Įrašas

Ankstesnis Įrašas

© 2017 PROTO AISTROS

Temą sukūrė Anders Norén