Metų ataskaita 2013

Taip rašiau 2013 besibaigiant, atsiverčiau pažiūrėti, kas buvo gera 2013, kad nesikartočiau šiemet.

Kažkam, kas neskaitė, bus proga paskaityti, o man palyginti metus…

 

 

 

 

Storapilvės Kūčios jau pamirštos, Kalėdos su siurprizais ir dovanomis  jau irgi tik prisiminimuose, taigi atėjo ataskaitų metas. Registrų centras turėtų iš visų pareikalauti tokių ataskaitų, tada įdėmiau pažiūrėtume į metus, prisimintume juos iš tikrųjų, dar kartą išgyventume kai kurias akimirkas ir dar kartą tas smagus anuometinės nuotaikos prisiminimas nuskaidrintų veidus. Kaip ir kasmet tarpušvenčiu (su retomis išimtimis – ne, ne dėl mišrios kompanijos) mano namuose Mergaičių Kalėdos. Fantastiškas geros energijos, juoko, prisipažinimų ir atradimų vakaras. Tiesiog nerealus šampano deivių vakarėlis. Ir galimybė susidėlioti svarbiausius metų taškus. Ne tik mano.

 

Net  nuostabu darosi paskaičiavus, kad iš 365 naktų gal tik vos daugiau nei porą šimtų miegojau savo lovoje, ir taip retai prabusdavau be žadintuvo. Kiek  buvo fantastiškų, skausmingų, jaukių ar kupinų iššūkių rytų,  buvo dieviškų dėl to, kad jau garavo kava, kurią pirmiau užuodžiau, nei pamačiau; ar dėl to, kad rytas prasidėjo penktą popiet, ar dėl bučinio, kuris buvo tikras, o atrodė, kad tai tik besitęsiančio sapno iliuzija. O kiek dar buvo tiesiog gražių vienišai prasidedančių, bet daug žadančių rytų. Mūsų visas gyvenimas – tai  margaspalvių dienų karoliukai, tik suverti į metų vėrinį jie suspindi, sušildo ir nuskaidrina.

Buvo geri metai, nes patyriau, kad:

  • tuščio lizdo sindromas   yra visai teigiamas dalykas, jei tik išmoksti tuo naudotis;
  • vaikus reikia paleisti, kad juos turėtum ir jie turėtų tave;
  • mylėtus bet nebemylimus žmones reikia paleisti, kad jie galėtų likti neskaudinančiuose prisiminimuose,
  • kiekvienas mylėtas žmogus atima gabaliuką širdies ir ji dėl to nė kiek nemažėja,
  • pasiteisinimas „aš to niekada nedariau“ man nepriimtinas,
  • baigiu pamiršti savo kulinarinius gabėjimus ir to visai nesigailiu,
  • dalykai kurie susiklostė blogai, tapo geriausiu dienos akcentu,
  • jei kas nors prasideda „Verandoje“, gali baigtis nežinia kur – profesoriaus jubiliejuje su ką tik kavinėje grojusiu muzikantu, daug kilometrų už Vilniaus  arba giliai giliai savyje.

Dar kartą pasitikrinau amžinas tiesas:
– pirmas impulsas yra pats tikriausias ir verta juo patikėti;
– netobula ir tikra yra geriau, nei pritempta arti perfekcionizmo;
– kai jau atrodo, kad nieko nebus, visada kažkas atsitinka;
– jei draugai yra tikri, jie  paskambins ryte, nors visą vakarą jiems tiesiai šviesiai klosi tai, ką jiems bus nesmagu girdėti….
– kasmet vis dar yra ko pasimokyti iš mano mažosios;
-tai, ko neišdrįsai dar ilgai kankina prarūgusios vilties drumzlėmis, todėl  reikia ilgai nesvarsčius išgerti tą taurę, kurią likimas siunčia.

O čia nominacijos. Kai kurių tiesiog nėra, nes metų komplimento rinkimams būčiau sugaišus gerokai daugiau laiko nei visam rašinėliui…

Metų paradoksas: Kartais ir blogose vietose atsitinka gerų dalykų;

Metų patirtis: Žmonės, su kuriais teko susipažinti;

Metų patikra: mano rankinė su tikru pistoleto dėklu visada įdėmiai nagrinėjama oro uostų saugumo tarnybų;

Metų naujas įprotis: Tostai, kurie džiugina, pildosi arba teikia vilties;

Metų tostas: Už tai, kad būtume be konkurencijos;

Metų siurprizas: DU. Kartą tai buvo CŽV vertas kruopštus planas, o kartą spontaniškas projektas.
 Aš buvau tas siurprizas abu kartus:) Buvo ir trečias, prisiminiau:)

Metų investicija: Į save. Again.

Metų  pasikartojimas: Žmonės, kuriuos aš traukiu.

Metų nusivylimas: Neparagauti belgiški vafliai,neįvykusi kelionė per Europą su raudonu  golfu ir prarastas Hamburgas.

Metų frazė: Moki uz kaip uz kekšę, gauni nekaltą (apie Absento fėjų kokteilius)

Metų atradimas: Buvo.

Metų išpažintis: Nebuvo. Kol kas tik pati žinau apie save viską.

Metų knyga: Neperskaitytas „Šantaramas“.

Metų skaičius: -14. Ne kg. ir ne metai.

Metų egoizmas: Net nesiruošiu keisti kvepalų, jei jie jus erzina.

Metų motto: Mažiau yra daugiau.

Metų nuostaba: Ir kaip tau nešalta su ta nuoga nugara?

Metų  kasdienybė: Grikių košė. Galiu išvirti užsimerkus.

Metų patogumas: Vilniečio kortelė. Seriously.

Metų dovana sau: Trys dalykai, kurių nerealiai norėjau. Ir dar daug kitų, kurių  norėjau šiek tiek mažiau.

Metų klausimas: Kaip???? Parašyk  nors  žodį.

Baigiantis metams: grožio procedūros, kurių sau kažkodėl gailėjau visus metus,  tuzinas degančių žvakių, besitęsiantis tingus laikas, šampanas visose kraujagyslėse ir  ramus laukimas naujų kalendoriaus įrašų.
Kitų metų planuose: daug daugiau fotografijos ir mažiau liūdesio; daugiau kelionių dėl malonumo, ne dėl darbo; daugiau atsargumo įjungus atbulinę pavarą; daugiau kultūrinio gyvenimo ir mažiau įsipareigojimų; pagaliau parašyti ketvirtą ir dar bent 30+ knygos Gintei puslapių; daugiau trumpų savaitgalio išvykų ir privalomai gegužę į Maljorką. O gal net pavyks du rudens mėnesius praleisti Kalifornijoje?
Aš tikrai žinau, kad dabar gyvenu savo geriausią laiką. Kasdien. Ir jums to linkiu.

1 mintis apie “Metų ataskaita 2013

O ką jūs galvojat?

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s