Linkėjimai

Tiems, kuriuos pažįstu seniai ir tiems, ką pažinau tik šiemet,

tiems, kas šią naktį bus trankiame vakarėlyje ir vieniši minioje,

tiems, kas čia pat ir kas toli,

tiems, kas laukia žinutės ir tiems, kas nežino ką parašyti,

tiems, kurie yra ten, kur nori ir tiems, kurie norėtų būti kitur

linkiu:

kad atstumas tarp jums brangių žmonių būtų matuojamas valandomis, po kurių juos galėtumėte apkabinti,

kad ilgesys butu šiltas,

kad  visada kažkam ar dėl kažko būtumėt ypatingi,

kad mėgstamiausi kvepalai niekada nesibaigtų,

kad net ir svaigiausios iliuzijos neleistų prarasti savęs,

kad siautulingi vakarai baigtųsi jaukiais rytais,

kad būtumėte tokie stiprūs, jog paleistumėte ir tokie drąsūs, kad priimtumėte,

kad būtų daug pirmų kartų ir kad paskutinis kartas būtų vienintelis.

O tada, kai apniks abejonės ir negalėsite apsispręsti, pagalvokite, “Ar visa tai bus svarbu po metų, dvejų, trejų?“ Jei atsakysite “taip“, darykite – su aistra, užsidegimu, gaivališkai, lėtai, nutrūktgalviškai, apskaičiuotai, tobulai ar nelabai – elkitės taip, kaip galite daryti tik Jūs!

Už spontaniškus proveržius ir gerus pasirinkimus, už neskausmingus praradimus ir  netikėtus atradimus mieli mano draugai, bičiuliai, kolegos!