Pirmoji dalis buvo graži ir jautri. Asmeniška. Iš artimų žmonių patirties, bendrai, iš tolo, labiau apie tuos Kijevo kotletų ar karbonadų privalgiusius senolius, kurie už paskutinius pinigus perka svajones, kurių jiems visai nereikia. Nuododa žemiau, kad būtų aiški tema
Nezinau ar tarp mano draugų yra tų, kurie miega po brangiomis vilnonėmis antklodėmis, sultis spaudzia lėtaeigėmis Bauer sulčiaspaudėmis už pusantro tūkstančio piniginių vienetų, ar garinasi pripučiamose saunose už kiek pagyvenusio, bet dar važiuojančio automobilio kainą, bet sorry Vinetu, jiems dabar bus ne kas. Mane įsiutino jų elgesys su klientais. O dabar galandu kovos kirvį. Aišku, čia nebus toks visiems aktualus karas, kaip Atleisk savo šefą, kur ilzė Butkutė išsimušinėjo iš darbdavo tai, kas jai priklausė pagal įsatymus. Čia irgi priklauso. Todėl pažadu transliaciją iš kovos lauko. Kovos su Bauer ( http://www.bauer.lt) Tikiuosi, kad bus su bajeriais.
Taigi jei kas nors turi kokių nors nelabai smagių prisiminimų apie bendravimą su UAB “Bauer Int“, rašykit man asmenines žinutes. Kodėl? Todėl, kad šita kompanija moka parduoti ir, kaip patys savo puslapyje rašo,: “Per mūsų prezentacijas ir konsultacijas dėmesio centre esate Jūs, klientas.(…). Mes dėl Jūsų atvyksime bet kur – į Jūsų namus ar kitą nurodytą vietą Jums patogiu laiku.“
Bet reikia pamatyti, kaip jie moka nuo tų savo klientų bėgti, kai klientas prabunda iš rožinio sapno….
Pagausim. Laiko turim. Kirvukas aštrus.