Kažkada diskutavom apie katinus. Neturiu. Nepasirašau šiam projektui full-time.Bet svetimus ir trumpam – labai myliu.
Kolegė iš tolimesnės nei gretima šalies išeidama visada palikdavo įjungtą televizorių savo katinui. Tai, kad šviesos negesinamos išeinant iš namų – kasdienybė…
Kažkas pasakojo apie depresiją, kuri užpuola katiniuką, kai jis per ilgai būna vienas namuose. Bet nemačiau nė vieno laukinio valkataujančio depresuoto katino.
Aš iš tikro esu nejautri, akmeninės širdies motera ir senatvėje turbūt negyvensiu su keturiasdešimčia kačių už šituos žodžius, bet man atrodo, kad katinas reikalingas tam, kad gydytų žmogaus depresiją, o ne tam, kad būtų atvirkščiai.

O apie depresiją, kuri užpuola žmogų, kai per ilgai būna su katinu, nieks nepagalvoja… :))
PatinkaPatinka