2014-ųjų privati ataskaita

Keistai ramios ir jaukios buvo Kūčios ir Kalėdos: su giliu ir erotišku mano balsu (tarsi kokios profesionalios sex-linijos darbuotojos) ir dėžute vienkartinių  nosinių, kaip visada gardžiais mamos valgiais, besišypsančiu ir juokaujančiu tėčiu, atostogų iš užsienių grįžusia dukra – mano de luxe and limited edition -, kuri kažkaip netikėtai užaugo ir kuria nuoširdžiai didžiuojuosi; su tetule, kuri  nepastebėdama labai garbaus  savo amžiaus vis dar turi ilgiausią norų ir planų sąrašą, ir dukterėčia, su kuria visada labai jauku ir kuriai visada norisi glostyti plaukus :)

Mano senelis kažkada pasakojo, kad laikas kuo toliau, tuo greičiau eina, ypač po 70-ies. Gal tikrai? Тikras  vargas buvo sulaukti аštuoniolikos, o dabar – jubiliejus po jubiliejaus. Nors ir neturiu metinės ataskaitos siųsti Registrų centrui, bet privalau ją parašyti, nes galiu pamiršti, kuo prabėgę metai buvo puikūs. Ar būtų skausmingai tuščia, jei man 2014-aisiais kažko nebūtų atsitikę? Nežinau. Žinau tik viena, kad viskas, kas atsitiko,  mane šiek tiek paaugino. Kaip žmogų. Tik nežinau, ar dar daug augsiu ir kada nustosiu?

Prieš metus rašiau 2013 ataskaitas. Tik daugybės dalykų 2014-aisiais nebuvo: nei Maljorkos, nei Kalifornijos, nei Amsterdamo, nei Londono, bet buvo Viena ir Barcelona, Varšuva ir Kosas, nebuvo daug fotografijos, bet buvo daug rašymo.

Metai per pusę

Tai buvo pirmieji metai, kurių pusę buvau karjeros samdinė, o kitą pusę – laisvoji ir slaptoji agentė. Ne, ne Mata Hari, bet būtų visai smagu. Gal kada? Visada iki šiol atrodė, kad esu baisi darboholikė ir niekaip negalėčiau be darbo, bet pasirodo, kad galiu. Ir dar kaip! Turiu daugiau kaip milijoną reikalų ir dar daugiau veiklos. Galima raudoti, kad esu paleista, kaip nereikalinga ir džiaugtis, kad išskridau su neblogu parašiutu lengvam nusileidimui. Prieš akis dar gyvas draugės pavyzdys – kvalifikuota, patyrusi 45+ amžiaus profesionalė ištisus metus negalėjo surasti tinkamo darbo, nes Lietuva maža, tokių specialistų daug nereikia, tokio atlygio mokėt niekas nenori. O kai pabandė sumažinti savo atlygio reikalavimus išlaikydama savo orumą (o paskui jau nebelabai, nes po metų badas ėmė kamuoti, o ji nenorėjo laisvės dirbti sau) tada potencialūs darbdaviai sakė “jūs per gera mums“, suprask – per brangi, per sena. Aš net nebandžiau eiti “pasitikrinti“, kiek esu verta būsimųjų darbdavių nuomone. Aš žinau, kiek esu verta pati sau. Pirmas mano laisvės pusmetis baigsis sulig Naujųjų pradžia. Ir prasidės kitas.Tikrai žinau, kad nepraradau nė gramo savo vertės darydama tai, ką dariau neturėdama darbdavio ir neuždirbdama pinigų.
Šiemet supratau, kad:

• jei man joks darbdavys negali mokėti tiek, kiek aš verta, galiu užsidirbti mažiau, bet tik už tuos darbus, kuriuos dirbdama pati sau norėčiau primokėti už malonumą
• užaugęs vaikas yra gėris ir grožis – kitoks nei galbūt tikėjaisi, bet rėžiantis tiesą į akis, kad prasimerkusios jos pamatytų daug dalykų kitaip
• kaltės jausmas kankino tik tada, kai nebuvau tikra dėl savo sprendimo
• jei mylimas žmogus nėra tau iššūkis, tada viskas greit baigiasi nuoboduliu
• bandymai bristi atgal į kadais pasibaigusius santykius yra lyg braidymas sekliame upelyje – nei plaukti, nei praustis.Taškaisi ir tiek.
• užaugau. Ir jei man nepatinka ten, kur esu, lengvai apsisuku ant kulno ir išeinu
• gera vaikščioti į pasimatymus su savimi – aš pati sau vis dar įdomi
• mėgstu miegoti savo lovoje. Labiausiai – per visą jos plotį ir nebijoti užknarkti
• nemoku žongliruoti daugiau nei keturiais kiaušiniais (ir tiesiogine, ir perkeltine prasme)

Dar kartą pasitikrinau amžinas tiesas:

• nesvarbu, ką apie mane galvoja tie, apie kuriuos aš negalvoju visai
• jei nusiperkui 2RU2RA kepurę, tai nepasidarau dūrų dūra, ane?
• darbo nereikia ieškoti, geras darbas susiras mane pats. Jei nesurado, vadinasi, ne laikas
• kad būčiau laiminga, reikia dažniau sakyti TAIP. Kad lydėtų profesinė sėkmė, reikia dažniau sakyti NE
• žmonės yra skirtingi. Nors  tai pripažįstu, mane tai kartais žiauriai užknisa
• dauguma vyrų, kuriuos teko sutikti šiemet, labiau nei moterų ar įsipareigojimų bijo savęs
• ne viską reikia kirpti, kas auga, ne viską sakyti, ką galvoju
• prašyk ir gausi. Prašyk daug ir nenuolaidžiauk
• negaliu išsiskirt su tuo, su kuo niekada nebuvau kartu
• visada galiu viltis, bet niekad negaliu tikėtis
• meilės priešingybė yra ne neapykanta, o abejingumas
• moteris niekada nebūna per sena, būna tik per jauni kavalieriai
• drąsa pasakyti, ką iš tiesų  jauti – labai vyriškas dalykas, būdingas labiau moterims.
• aplaužydamas sparnus gyvenimas išmoko gerai skraidyt ant šluotos

Gyvenimo paradoksai:

• Jei dirbdama nerimauji dėl to, kaip gyvensi netekusi darbo, tai netekus darbo nerimas dingsta ir tu tiesiog gyveni.
• Yra gyvenimas ir po XXX (įrasykit savo įmonės pavadinimą). Ir netgi labai geras.
• To, ko nedarei dirbdama ir būdama labai užimta (pvz. nesportavai), to nedarysi ir turėdama marias laiko;
• 10/90. Kai dirbi, naudoji tik 10% savo drabužinės ir neturi ką apsirengti, o kai nedirbi, kasdien randi ką nors gražaus iš 90%;
• Batų gali būti per daug – ir tai sako dviejų batsiuvių anūkė!!!!
• Kai nesusitinki su tuo, su kuo reikia, mainais gauni kitokių atradimų laiką, reikia jį išnaudoti
• Jei garsiai nekalbėsi apie savo norus, jie neišsipildys
• Laiku pasakytas NE konvertuojasi į TAIP daug geresniu kursu
• Tylus būdas spręsti problemas – ignoruoti jas, kol jos susinaikins pačios dėl dėmesio trūkumo

O čia nominacijos. Šiemet labai daug.Pažįstami žmonės perskaitys tarp eilučių, nepažįstami – pasimatuos sau tas nominacijas:) Uždanga prasiskleidžia….

Metų WTF: Kažkodėl aš labai traukiu psichopatus…
Metų komplimentas: Tu man primeni Anjelica Houston. – Aš labiausiai norėčiau būti ja tuo laiku, kai ji gyveno su Jack Nicholson, o ne tada, kai ji buvo Mirtišė.
Metų tradicija: sekmadieniniai vėlyvi pusryčiai su ilgo ir neskubaus pokalbio prabanga.
Metų pažintis: Atsitiktinė, netikėtai išsivysčiusi į gražią draugystę, jei tik šiandien Maniežo aikštėje ji nesibaigs
Metų noras: Raudona rankinė. Bus kitąmet. Vilma, ačiū!
Metų fokusas: Į emocijas.
Metų OMG: Būti paskutine jo gyvenimo moterimi.
Metų paukštis: Feniksas.Tikiuosi.
Metų patogumas: Finansiškai visai  neskausmingi pokalbiai mobiliuoju telefonu.

Metų paslaptis: Rašymas angliškai.

Neįvykusios  įkurtuvės: Prie Pietų Kinijos jūros, Floridoje ir Ispanijoje.

Metų biznio planas: Gerontologijos centro filialas Koso salos paplūdimyje Britanijos piliečiams. Nežinau ar kas įgyvendintų tokį grandiozinį projektą, bet idėja puiki.
Metų nesmagumas: Kai žinau daugiau, nei tas, kuris turi žinoti ir negaliu pasakyti.
Metų išpažintis: Vis dar nebuvo. Kol kas tik aš pati žinau apie save viską.
Metų skaičius: 3 ir -21. Ne vyrai ir ne kg.
Metų investicija: Ilzės dirbtuvės
Metų kelionės: Visos.
Metų  netektis: Prarasta VIP optika su visu VIP direktorium.
Metų nusivylimas: Pamirštas fotografavimo džiaugsmas
Metų baimė: Tėvų skambutis netikėtu laiku
Metų atradimas: Barselonos tyrinėjimas nakčia su visiškai nepažįstamu britu.
Metų knyga: Pažadėta, bet neparašyta
Metų pasisveikinimas: Hi baby!
Metų širdagraužis: Svetimos paslaptys.
Metų egoizmas: Net nesiruošiu keisti kvepalų, jei jie jus erzina. Turiu didelį butelį. Ačiū draugėms.
Metų akibrokštas: Kartais ir raudona suknelė neatneša sėkmės.
Metų pareiga: Kaip gali nešokti ant stalo, jei buvęs šefas pats ant jo užkelia

Metų prabanga: Gyvenimas be skolų ir paskolų.
Metų dovana sau: Diesel sportbačiai. Dveji.
Metų klausimas: Gal jau dirbi?
Metų atsakymas: Galiu sau leisti nedirbti.
Metų appsas: Timeful
Metų įprotis: Dar formuojamas – rašyti blogą.
Neįvykęs metų pirkinys: Greitaeigis ir lengvas kompas mano laptop lifestyle svajonei. Susitaupysiu, Mariau:)

Baigiantis metams visi artimiej sveiksta, vazoje raudonuoja amarilis ir kvepia namai, šildo vilnonės kojinės ir žolelių arbata Živilės išpieštame puodelyje, smagios tingios valandos lėtai ir jaukiai  tipsta sudarant naujų idėjų ir kelionių sąrašus. O tame sąraše smagiausi dalykai pasaulyje: visi namiškiai ir draugai sveiki ir laimingi, daug fotografijos ir kelionių, jokių kvailų įsipareigojimų ir pažadų; daug apkabinimų, daug palaikymo už rankos ir  už kojos, jei reikia; daug rašymo ir nuostabus laikas Amerikoje, kurios skirtinguose kampuose manęs manęs labai laukia keli žmonės.

Nuo ryt pradedu 21 dienos laimės terapiją – sako, kad tiek laiko užteks smegenims persukti:)  Vis dar tikiu, kad gyvenu geriausią savo laiką ir viskas priklauso nuo mano požiūrio.