Kai buvau jauna, o dukra dar maža, tekdavo kartais netikėtai padiskutuoti rimtais mergaičių klausimais. Na, tokiais, kurie ir suaugusioms moterims kelia šiek tiek painiavos. Apibrėžimai – pats sunkiausias dalykas. Protas intensyviai dirba bandydamas surasti atsakymą ar tiksliausią apibūdinimą, procesina daugybę gautos informacijos: iš knygų, iš pasakų, savų ir svetimų patirčių, o niekaip nesuformuluoja atsakymo, kuris būtų trumpas ir aiškus. Tada visai netikėtai prieina vaikas ir viską sustato į vietas. Kad ir tada…
Puošiuosi, ruošiuosi, dažausi. Klausimas natūralus:
– Mam, kur tu eini?
– Susitikti su Tomu ( ar Andrium ar dar kažkuo, jau nepamenu pati…)
– Mam, o tu eini į susitikimą ar į pasimatymą?
– Einu susitikti. O kaip man žinot, ar čia pasimatymas?
– Jei tu susitinki su draugu, tai susitikimas. O jei nori už jo ištekėt -– tai pasimatymas!
Nuo to laiko visada žinau, kur einu.
PROTO AISTROS 