Gruodžio 31-ąją darbe buvo inventorizacija. Reikėjo susiskaičiuoti viską. Visko nespėjom. Daug kas klausinėjo : “Na, kaip? galai sueina?“ O atsakymo nebuvo, nes invenorizavom, kad užbrauktume brūkšnį – iki ir po. O paskui paaiškės, kad kažką dar tolimam užkampyje pamiršom, o apie tą nepagalvojom, tas pats su mano inventorizacija. Metų pabaiga ryški kaip ir metų pradžia, bet kai kurie mėnesiai išsitrynę iš atminties. Didelių ir esminių permainų nebuvo, tik buvo didelių baimių ir žinojimas, kad neturiu galių nieko pakeisti.
Po daugelio metų buvo kitokios žiemos šventės. Kitur, su kitais žmonėmis, kitokiu maistu. Atrodo, kas čia tokio, bet kaip smagu palyginti… Kartais mes visi, įsikibę į tradicijas, pametam šventės jausmą ir džiaugiamės rutina. Man šiemet patiko kitaip.
Buvo įdomūs metai, nes patyriau, kad:
• namuose galiu pamesti žiedą su deimantu ir visus metus jo nerasti. Vestuvinis, beje, dingo kartu :)
• yra žmonių, kurių niekada nesuprasiu, yra žmonių, kurie niekad nesupras manęs, nenoriu net vargintis;
• pažadai, duoti sau, yra sunkiausiai įvykdomi ir lengviausiai pamirštami;
• girtos žinutės nėra blogai;
• pusantrų metų dirbti sau yra iššūkis;
• santykiai yra viena, o ryšys – kita;
• jei sekasi kortose, tai nesiseka meilėje. Jei nesiseka nei ten, nei ten, tai sekasi sekse. Ir tai vadinasi “sekasi“?
• galima gyventi be atostogų, bet nesinori;
• kava oro uoste man vis dar skanesnė už pusryčius lovoje su Benedikto (ar kieno nors kito) kiaušiniais;
• kaltės jausmas kankino tik tada, kai nebuvau tikra dėl savo sprendimo.
Ką besakytum, yra dalykų, kurie pasitvirtina daugybę kartų:
– jei pasielgiau, kaip noriu, net jei šnipštas išėjo, net nekyla noras niurzgėti
–dirbant šokolado fabrike labai norisi silkės;
– kartais tiesiog neįmanoma pasirinkti. Nepadeda nei patirtis, nei išlavintas protas;
– būna vakarų, kai nesinori gulti, būna rytų, kai nesinori keltis. ir šeši žadintuvai nepadeda. Padeda laisvas darbo grafikas;
– raudona rankinė suteikia žavesio ir atbaido durnius;
– ne viskas atsitinka laiku. Bet tada geriau, jei atsitinka per anksti, negu per vėlai.
– gauni ne to, ko nori, bet to, ko reikia, net jei nežinai, kam;
– jei esi sveikas žmogus, negali mylėti kito labiau, nei jis tave myli;
– dirbti kasdien ir gyventi iš santaupų nėra pats blogiausias dalykas;
– ir arogantiški sakalai kartais labai nuolankiai tupia ant rankos;
– nenori? Nereikia! Norės, keliais atšliauš.
Na ir kas, kad ne metų pabaigoje, о pradžioje inventorizacija. Mano taisyklės: jei jos man trukdo gyventi, keisiu taisykles, ne gyvenimą.
Taigi tylios inventorizacijos ataskaita:
Metų akibrokštas: atsitinka tai, ko labai nenori. Dabar nenoriu atostogų. Maldyvuose.
Metų atradimas: galiu sau leisti gyventi ne pagal pajamas
Metų abejonė: prarastas (?) blogo anonimiškumas
Metų atsakymas: kito karto nebus, jei nebus šito
Metų baimė: prarasti
Metų dovana: kelionė į Londoną
Metų džiaugsmas: sesės
Metų egoizmas: neberašymas angliškai
Metų fokusas: nebeanalizuoti
Metų frazė: visi mes turim sisteminių klaidų
Metų greitis: trys pasimatymai per dieną
Metų gimtadienis: mano. Švęstas keturis kartus
Metų investicija: į verslą
Metų įprotis: neatidėlioti gyvenimo
Metų išpažintis: pradėta
Metų iššūkis: fotografuoti vestuves
Metų kaifas: ta pati kelionė į Londoną
Metų kepinys: cheesecake
Metų klausimas sau: O ko AŠ noriu?
Metų serialas: Sherlock Holmes. Nuostabus non stop savaigalis lovoje su Benedict Cumberbatch.
Metų kasdienybė: kava. Pupa
Metų pasikartojimas: vakarinis patikrinimas
Metų paukštis: Feniksas su nusvilusia uodega
Metų komplimentas: “You are too sexy for your brain. It’s distracting. Keep looking for blind intellectual…”
Metų maršrutas: pasroviui arba lauk iš komforto zonos
Metų miestas: Barselona.
Metų motto: pirk vieną, tik jei išmesi du.
Metų egzotika: La Franca
Metų naujovė: išmokau virti sriubą, kurią visada mėgau valgyti;
Metų noras: kad mašina niekad nebūtų apšalusi.
Metų netikėtumas: kai prisilietime jaučiasi intelektas
Metų nusivylimas: žmonėmis. Per daug.
Metų paradoksas: per mažai vaikščiojau į pasimatymus su savimi, bet ne per daug ir su kitais
Metų pasiteisinimas: YOLO (you only live once) – gyvenam vieną kartą!
Metų pasimatymas: visai aklas. Su katės galva.
Metų patirtis: neturėti lūkesčių. Beveik išmokau.
Metų patogumas: naktiniai autobusai.
Metų pažadas: daryti tai, ką noriu ir sužinoti, ko noriu.
Metų pirkinys: spontaniškas
Metų prabanga: laisvas darbo grafikas
Metų pusryčiai: su keksiukais
Metų rutina: per mažai miego
Metų siurprizas: gimtadienis Lofte.
Metų spalva: Raudona.
Metų tradicija: sekmadieniniai vėlyvi žalios mėsos pusryčiai.
Metų žaizda: iš “Stiklių’, gijusi kelis mėnesius ir palikusi gilų randą.
Nieko neplanuosiu kitiems metams, nieko nežadėsiu sau. Viskas vistiek bus taip, kaip privalo.
Niekada negalvojau, kad mano sausio pirmoji gali taip atrodyti, kaip šią akimirką: sėdžiu su vilnonėmis kojinėmis jaukiame senamiesčio bute (kuris visiškai paradoksaliai yra toje vietoje, kur kadaise patyriau keistą nuotykį), su dviem katėmis (pati tuo negaliu patikėti – kiek kačių ir visokiausių su jomis susijusių dalykų buvo per šiuos metus) ir rašau paskutines eilutes, o tada jau eisiu. Gyventi. Ir jums to linkiu: gyventi! Skaniai, svaigiai, su taisyklėmis ar be jų, be pažadų ar su priesaikomis… Taip kaip norit jūs patys.
P.S. Visi sutapimai su jūsų gyvenimais yra atsitiktiniai :)
P.P.S. Klaidas išsitaisysiu vėliau, šampanas dar čiurlena gyslomis.
PROTO AISTROS 