Yra dalykų, apie kuriuos meluojama be jokio kaltės jausmo. Tikrai. Visą dieną tik to ir klausinėjau pažįstamų moterų skambindama ir darbo ir asmeniniais reikalais.
Ar čia baltas melas, ar rožinis, ar geltonas, kas žino? Kartais paprasčiau pameluoti. Kaip kartais duoti paprasčiau, nei aiškinti, kodėl nedavei…
– Nėra ko per daug komplikuoti gyvenimo, – sako draugės, bičiulės, kolegės. O aš kartais nesuprantu, kam tiek daug meluoti, paskui dar prisiminti, ką melavai… Užkišti galvą kažkokiom nesąmonėm? Geriau turbūt nutylėti, bet kad tas prakeiktas liežuvis kartais būna toks išdavikas…
Realybė yra banali, nepavojinga, saugi, tik kad tas garsiai pasakytas tiesos žodis nukeliauja į kito žmogaus smegenis, ten sudygsta palaistytas fantazijų trašomis ir užaugina demonus, kurie paskui tave ir jį nuolat kandžioja arba dusina.
Dėl šventos ramybės moterys meluoja apie viską:
Apie pirkinius
–Baik tu, aš tuos batus, tą suknelę, rankinę jau pernai pirkau. Negi nepameni?, – man normalu taip pasakyt. Nenoriu išklausyt litanijos apie tai, kad visko jau per daug turiu, o jam esu graži ir be tos suknelės. Na, ne tik dėl jo rengiuosi, yomayo…ne tik dėl jo. “O maniškis visada pamatęs naują daiktą sako: “Čia senas ir netikras, ane? Jei pasakysiu, kad už makiažo šepetuką sumokėjau 15 eurų, pasukios pirštą prie smilkinio ir išvadins dūra, ar man to reikia?“. O jei aš turėčiau vyrą, kuriam rūpėtų, kiek šeimos biudžetui kainavo mano fotoaparatas ir tas pusantro kilogramo objektyvas, turbūt reikėtų tris mėnesius treniruotis, kad gražiai pameluočiau…
Apie hobius
“Tau nenuobodu?“ “Aišku, man labai smagu, – sakau ir neraudonuoju. Oje, koks smagumas sėdėt ant kranto ir būt ground service, kai diedai žvejoja, o tu lauželį kurstai“, – sako viena draugė. “Bet aš noriu su juo būt, tai važiuoju ten, kur jis važiuoja“. Čia pat kita priduria -“ O kai jis man apie tą futbolą nesustodamas kalba, aš irgi linksiu galva, kažką pritariu, negi sakyt, kad man visai dzin, bet čia juk šeima, bendri interesai…“
– O kai mane vedasi į tuos trash’o koncertus kratyt galvos, kenčiu sukandus dantis. Mes pora, mes kartu. Jaučiu, jam teatre irgi košmaras su manim, bet kinkuoja galva, kad patinka…
Apie algą
– Aš visą gyvenimą visiems vyrams meluodavau, kiek uždirbu, kad tik nepasijustų blogiau, – sako viena moteris, visada turėjusi gerus darbus ir greitai lipusi karjeros laiptais. Mes choru kelios: “Manęs niekas net nedrįso klaust…“ Ir nesvarbu, ar tu ištekėjusi, ar vieniša, moters alga – visada pameluota. Arba bent jau suapvalinta į mažesnę pusę, kartais padalinta pusiau…Kad tik neįžeistų vyriško orumo.
Apie svorį
– Kartą manęs intymioj situacijoj paklausė, kiek aš sveriu – tiek ane? Nebuvo tiesa, žinoma, pasakiau, kad tiek. Nafig klausti, jei pats žino neteisingą atsakymą? Na, per sunki, tai nereikia manęs įsirėžus nešioti!
Apie buvusius
– Jie klausia… Mes kažkodėl neklausiam vyrų, kiek moterų jie turėjo… Anksčiau, kai buvau jaunesnė, sakydavau, kad jis man antras. Kaip to dainoj “ Каждый, кто не первый, тот у нас второй“ (Jei ne pirmas, tai tada antras). Dabar sakau, kad trečias. Nusijuokiam ir tiek… Bet koks skaičius skamba kaip melas. Ir abu tai suprantam.
Apie alkį
–Kai pietaujam ar vakarieniaujam, o jis pasiūlo dar kažko, pvz.deserto, visada sakau, kad esu soti, plyštančiu skrandžiu, kad daugiau nei kąsnio nesuvalgyčiau, nors sulapnočiau tą creme bruleе užsimerkus, net dvi porcijas. Ar turiu atvirai sakyti, kad bijau priaugti 200 g svorio ir save labai riboju? Tiesiog sakau, kad esu soti, nors tas desertas ilgai dar galvoj sukasi.
Apie vietas
– Meluoju, kur einu. Jei pietų pertrauka, sakau, kad einu valgyt, o iš tikrųjų prekybos centre matuojuosi batus ir apatinius. Arba sakau, kad susitinku su drauge, su kuria susitinku, o kad mes eisim į kokį Pabo Latino – nesakau. Fantazija jų laki, kam jam kankintis? Juk grįšiu!
Apie vyrus
– Jei einu susitikti su draugu, nesvarbu, ar kokiu nors romantišku iš praeities, ar šiaip su kokiu vyru visai neromantiškai, visada sakau, kad susitinku su drauge. Mažiau žinos, geriau miegos. Man tas susitikimas tiesiog susitikimas, o bus tik blogiau, jei jis prisigalvos visokių nesąmonių. Aiškinkis paskui, kad ne kupranugaris. Vistiek neįrodysiu.
Apie darbus
– Kai vasarą darėm namuose remontą, vaikščiojau aplink ir ištisai sakiau, koks jis nerealus dažytojas. Nors man atrodė, kad būtų paprasčiau pasamdyt specialistą, bet jis tiek laiko ir pastangų įdėjo, kad turėjau pasakyt, jog niekas kitas pasaulyje nebūtų geriau nudažęs sienų ir lubų. Nors būtų. Ir greičiau.
Apie ilgesį
–Jis kas savaitę išskrenda porai dienų į komandruotę. Jau kelis metus taip pat. Man tos dienos būna tokios, kad vos spėju susitvarkyt su vaikų būreliais, darbais ir namų ūkiu. Kartais net neturiu laiko pagalvot per dieną apie tai, kaip jis ten. Kai paskambina ir klausia, ar pasiilgau, sakau “žiauriai“, nors iš tikrųjų nespėjau, tiek daug visko reikėjo padaryti…Ką čia labai pasilgsi per tas porą dienų, kai tai jau tokia kasdienybė!
Apie mintis
– Dažnai po sekso jis klausia “Apie ką dabar galvoji?“ Tada sakau, kad esu baisiai laiminga, kad esu čia ir su juo, kaip smarkiai jį myliu. Aišku, esu laiminga, aišku, man gerai, bet man jau galvoj sukasi rytojaus darbai ir aš galvoju apie juos. Zuiki, aš tikrai tave myliu, bet soriukas, nebeklausk manęs tokių dalykų, o leisk man miegoti.
Apie kulinarinius sugebėjimus
–Mano firminis tortas – iš maišelio, elementarus pusfabrikatis. O buriu, o kuriu, o darau stebuklą. Kiek komplimentų prisiklausau kaskart. Nepatogumas tas, kad reikia galvot, kada ta konditerija užsiimt, kad išliktų paslaptis. Na, ką, imsiu dabar ir prisipažinsiu, kad mama Maxima praktiškai už mane viską padaro, kai jau tiek jo komplimentų išklausiau su dėkinga šypsena?
Apie vakarėlius
– Visada pameluoju sakydama apie vakarėlį, kuriame jis nedalyvavo. Jei buvo linksma, bet jo ten nebuvo dėl kažkokių priežasčių, sakau, kad jo labai trūko ir mes būtume kartu smagiau pasilinksminę. Kartais tai būna osam bobiški vakarėliai, o jis net negalėtų suprasti, kaip mums ten buvo faina. O jei vakarėlis mišrus – visada sakau, kad buvo toks nelabai koks…
Apie procedūras
– Jei einu kokio botokso susileisti ar mezoterapijos, visada sakau, kad pas stomatologą. Tada žinau, kad neskambins, jei grįšiu patinusiu veidu, irgi bus logiška. Tegul galvoja, kad aš natūraliai graži, o vistiek ir sužinojęs ką darau, o dar už kiek – nesupras kas tai yra ir kodėl kiek tai kainuoja….
Apklausa neatspindi realios situacijos, nes yra daugybė kitų dalykų, apie kuriuos moterys be jokio gėdos jausmo meluoja savo vyrams, sutuoktiniams, draugams, sekso partneriams. Ne todėl, kad juos nori apgauti, o dėl to, kad jie teisybės nesupras, įsižeis arba liūdės.
Aišku, yra tokių, kurios kloja viską taip, kaip yra, nes arba nemoka meluoti, arba yra dūros. Arba jų vyrai yra tiesiog idealūs ir viską supranta taip, kaip pasakyta. Dėl šito suabejočiau…
Įdomu, ką vyrai meluoja moterims?
Apie svorį
– Baik tu, puikiai atrodai, ne, tu visai nestora….
ir t.t.
PROTO AISTROS 