Kodėl laimingos poros būna neištikimos?

“Vesiu“ – pasakė jis garsiai ir pats save išgąsdino.  Taip ir man atsitiko. “Savaitė knygoms, o ne internetui“, – garsiai pareiškiau šią savaitę, ir iškart po tokios deklaracijos prasėdėjau iki paryčių prie TED video. O prie  lovos ilgesingai laukė  14 knygų.

Keli video buvo verti nakties valandų. Vienas, kuris buvo lietuviškai subtitruotas, vertas dalintis su visais, kam ilgesni angliški pranešimai dar sunkiai įkandami. Tema įdomi – jei net laimingi žmonės būna neištikimi, kas gi tai yra ir kodėl? Paprastai sakoma, jei šeimoje atsirado neištikimybė, vadinasi kažkas negerai arba su tavimi, arba su santykiais. Ne visai taip…

Anksčiau monogamija reikšdavo: vienas žmogus visam gyvenimui, dabar monogamija  – vienas žmogus vienu metu. Seniau mes tuokdavomės ir pirmą kartą permiegodavome, o dabar mes susituokiame ir nustojame miegoti su kitais. Turbūt daug kas iš jūsų yra sakę: „Aš monogamiška(-s) visuose savo santykiuose.“ Jei anksčiau skirdavomės, nes buvome nelaimingi, šiandien išsiskiriame, kad būtume laimingesni. Seniau skyrybos užtraukdavo gėdą, dabar sprendimas pasilikti, kai gali palikti,  yra naujoji gėda.

Esther Perel. Ji žino, ką kalba.

Senyvas bet vis dar gana įspūdingas vyras, jau atšventęs auksines vestuves, ligoninės lovoje savo žmonai, kuri jau kelias naktis (dabar ir  dar gerokai daugiau naktų anksčiau) jį slaugydama nakvojo šalia, sako: “Turbūt gailiesi, kad kažkada sutikai už manęs tekėti, dabar vargsti ir turi mane slaugyti“. “Nesigailiu,“ – sako ji,  ir atsisukus į mane priduria: “tik kartą pasakiau, kad susidėtų lagaminą ir išeitų“.  Kaip matau dabar – jis neišėjo. Jie vis dar kartu.  Nors paskui toji moteris pasakodama apie vyro meilės romaną neslėpė nuoskaudos už tai, kad iki šiol jis  neatsiprašė už neištikimybės suteiktą skausmą. Tais visai ne skaitmeniniais laikais geranoriški pažįstami ir nepažįstami telefonu pranešdavo, kur jos vyras, su kuo, kur nuvažiavo ir net ką veikia. Viešos gėdos jausmas, kai esi paskalų ir nenuoširdaus gailesčio objektas  prieš daugiau nei 30 metų turbūt žudė labiau, nei žudytų dabar.

Niekada dar nebuvo lengviau neištikimauti ir niekada nebuvo sunkiau tą išlaikyti paslaptyje, sako Esther Perel, o man iškyla atminty vos poros metų senumo istorija, kurią pasakojo vienas  užsienietis  apie savo skyrybas, kurių pasekmes gydėsi kone metus pas brangiai apmokamą psichologę. Jų namų telefono atsakiklis įrašytą balso pašto pranešimą siunčia abiems sutuoktiniams  el.paštu. Koks jausmas išklausyti tokio pranešimo, sėdint taksi pakeliui  į verslo susitikimą Peru? Pranešimo, kuriame jų šeimos draugė jo  brangios sutuoktinės be didelių įžangų paprašo palikti anosios vyrą ramybėje. Kad vaizdas būtų dar gražesnis,  tas taksi sėdintis vyriškis turi išklausyti balsu skaitomą savo žmonos laišką, rašytą meilužiui (kuris, beje, buvo pirmoji jos meilė)… Na kad ir kokie liberalūs tie prancūzai, skyrybos net turint keturis vaikus, buvo neišvengiamos…Ji taip norėjo,  o jis irgi  buvo sužeistas tiesos, kad  vedybomis atėmęs žmoną iš jos  pirmosios meilės, apsigavo, jog tai jo meilės pergalė. Meilužiai  apsigyveno kartu. Po aštuonių mėnesių viskas tame romane ataušo, neištikimasis vyras  grįžo pas savo buvusiąją žmoną, o kita santuoka ir liko subyrėjusi. “Ar nebandysit vėl gyvent  kartu?“- pasidomėjau atsargiai. “Turbūt nebe, liko nuosėdų“, – sako  trisdešimt dvejus metus santuokoje išgyvenęs ir jau porą metų išsiskyręs vyras.

Trečia istorija apie visai jaunus žmones. Iš šalies jie atrodo nuostabiai – jauni, gražūs,  sėkmingi, įsimylėję, perspektyvūs. Pavyzdys, pavydo šaltinis.  Ji aklai  mylinti, o jis – ne taip aklai, nes ne tik mato kitas moteris, bet ir plačia širdimi ir kitomis kūno vietomis jas dažnai myli. Paaiškėjus  situacijai sugniuždytos moters  nebegalima palikti namuose vienos, kad galo nepasidarytų, o kiekvienam, kuris šalia – atgyja prisiminimai, kokia gali būti/buvo skaudi neištikimybė.  Gal nepastebėjai, kai tai buvo atsitikę tavo tėvų, draugų,  kolegų ar artimųjų šeimose, bet per gerai ir per skaudžiai žinai, ką tai reiškia, kai tai atsitinka tau.

Esther Perel sako, kad labiausiai skaudina idealo žlugimas: “Mes turim romantišką idealą, kuriame vienas žmogus turi išpildyti nesibaigiantį sąrašą dalykų: būti geriausiu meilužiu, geriausiu draugu, geriausiu tėvu, paslapčių sergėtoju, emociniu kompanjonu ir intelektualiniu partneriu. Ir aš  esu tai: išrinktasis, unikalus, nepakeičiamas, neatsisakomas, vienintelis. Ir neištikimybė  pasako, kad NE. Tai esminė išdavystė. .“

Esther Perel viską gražiai sujungia savo pranešime, ieško priežasčių ir pasekmių, pasakoja istorijas ir duoda vilties.   Esther prieina išvados, kad net tada, kai  turime laisvę turėti kitus seksualinius partnerius mes vis tiek viliojami  uždrausto vaisiaus galia, tarsi jei darysime tai, ko neturėtume daryti, tada atrodys, kad  darome tai, ką iš tiesų norime…

Ar meilės romanas visada reiškia santykių pabaigą? Gera naujiena – ne. Ir patarimas, kol tai neatsitiko: Aš  savo pacientams sakau, kad jei jie į savo santykius įneštų  bent dešimtadalį tos drąsos, išradingumo ir jėgos, kurią  jie įdeda i savo romanus,  jie tikriausiai pas mane nesikreiptų.

Beveik 22 minutės video.Lietuviškai subtitruota. Išmintingos, patyrusios, profesionalios žmonių santykių specialistės moters kompanija taurei vyno ar giliam  puodeliui arbatos.

Jei nerodo subtitrų – pasirinkti galima lietuviškus paspaudus dantračio ikonėlę: