Ar bėgti iš komforto zonos?

Kai mano tėtis pradėjo valgyti sriubą laikydamas šaukštą kairėje rankoje, buvo juokinga. nestabilu, keista, neįprasta. Taip jis manė gerokai pamankštins smegenis, kuriose tam tikrame amžiuje gali įsikurti ponas Alzheimeris.  Kai pakeitėme biurą, kartais nuvažiuodavau į senąjį tiesiog iš įpročio.  Kai nusiperki labai kitokius batus,  nei įpratusi, netikėtai atsitinka visokių stiliaus katastrofų.

Kai pradedame kažką daryti kitaip, kad ir važiuoti į įprastą tašką kitu keliu, mokytis naujos kalbos,  keisti seniai nusistovėjusius įpročius, mūsų pilkoji masė pradeda kunkuliuoti, kaisti ir dirbti. Ji mums nežinant atlieka milžinišką darbą, kurio rezultato net nematome. Viskas, kas buvo užkalkėję smegenyse, išlaisvėja, nors mes to net nepastebim.

 

Kartą bičiulis fotografas grupelę mėgėjų  savo pavyzdžiu mokė matyti įprastus dalykus kitaip. Atsitūpus, atsisėdus, atsigulus, kampu iš už kampo, pro langą, nuo palangės, pro žaliuzes ar  užuolaidas, pirmiau pamatyti kitu kampu, o tada jau fotografuoti. Kai atsiklaupiam ant kelių, kad pamatytume, kur mažas vaikas gali surasti sau įdomių užsiėmimų, pasaulis atrodo kitoks. Kaip smagiai žiūrime ant šuns nugaros pritaisytos kameros vaizdus, kaip fantastiškai jaučiamės, pamatydami dangų pro lėktuvo langelį, miestą iš 102 aukšto  ar jūros dugną panardinę akis į vandenį. Kaip kitaip matome, kai važiuojame be tikslo ir pasijuntame kitame pasaulyje Suvalkų ar Kruopų gatvėje, nustembame pirmą kartą pasukę ne ta senamiesčio gatve. O filmas sėdint pirmoje ir paskutinėje eilėje žiūrėtųsi kitaip. Ir knyga, skaitoma nuo pabaigos būtų kitokia, ir katė, apsigyvenusi namuose po trijų šunų epochos būtų naujas potyris…

Keičiasi viskas: auga vaikai, mutuoja santykiai, dygsta ir griūva namai,  auga medžiai, nutrūksta draugystės, prasideda meilės. Ar mes patys keičiamės? Ar augame? Ar tik stiprėja raumenys, blogėja atmintis, kietėja širdys ir kalkėja kraujagyslės? Mes nesimokom eilėraščių, kad juos kam nors pasakytume jautrumo akimirką, mes nemokame telefonų numerių, nes viskas yra pirštu baksnojamuose virtualiuose telefono viduriuose, net nenorim įsiminti to, ką puikiai žinom, kur galime surasti. Neinam į jogą, nes tai ne mano, į gongų terapiją, nes tai keista, neklausom muzikos, kuri gali nepatikti. Saugom save ir nekutenam savęs kitokiais potyriais?

Kartais, žinoma, iš naujo reikia mokytis vaikščioti.Kitaip galvoti, kitaip sakyti tuos pačius dalykus. Nors turbūt tik kūdikiai labai mėgsta permainas – ir tik tada, kai jiems keičia vystyklus. Visiems kitiems permainos yra didelis stresas.

Aš jau nepasikeisiu, aš jau toks  esu, – kaip dažnai pasiteisinam nieko nekeisdami. Būti savimi, tokiu, koks esi – saugu. Daryti tai, ką visada darei – ramu. Keistis – reiškia tą patį pamatyti kitaip. Kitu kampu. Kitomis spalvomis. Keistis –  įdomu. Kartais net skauda. O kam? Juk ir taip gerai…

Kadaise užtikau tokį portuglų kalba rašytą  Edson Marques (dėl nieko nesi tikras internete, net dėl autorystės)  CHANGE  (meldžiu atleidimo už itin laisvą vertimą)

Кeiskis.

Bet pradėk palengva, 

nes kryptis yra gerokai svarbesnė nei greitis.

Atsisėsk ant kitos kėdės ar prisėsk kitoje stalo pusėje,

paskui persėsk prie kito stalo.

Kai išeisi į  lauką, pabandyk eiti kita kelio puse.

Paskui rinkis kitą kelią, eik  kitais takeliais ramiai,

dėmesingai žvalgydamasis į tai, pro ką praeini.

Sėsk į kitą autobusą. 

Bent trumpam pakeisk savo aprangos stilių.

Išdalink savo senus batus. Pasivaikščiok basomis kelias dienas.

Visą popietę pasivaikščiok be tikslo

paplūdimyje, parke ir pasiklausyk paukščių trelių.

Pamatyk pasaulį kitu kampu.

Atidaryk ir uždaryk stalčius ir duris kaire ranka.

Miegok kitoje lovos pusėje…

Paskui pabandyk miegoti kitose lovose.

Žiūrėk kitas televizijos laidas, pirk kitus žurnalus,

skaityk kitas knygas.

 

Išgyvenk kitokius meilės romanus.

Neleisk įpročiams tapti tavo gyvenimo būdu.

Pamilk naujoves.

Gulk vėlai. Gulk anksti.

Kasdien išmok po vieną svetimos kalbos žodį.

Pataisyk savo laikyseną.

Valgyk šiek tiek mažiau, ragauk kitokį maistą,

naujus prieskonius, naujas spalvas, naujus skanėstus.

Išbandyk ką nors nauja kasdien,

naują pusę, naują būdą, naują skonį, 

naują kelią, naują malonumą, naują meilę, naują gyvenimą.

 

Bandyk.

Rask naujų draugų.

Patirk naujas meiles.

Megzk  naujus ryšius.

Pietauk skirtingose  vietose, eik į kitus restoranus, 

gerk kitus gėrimus, pirk duoną vis kitoje kepyklėlėje.

Pietauk anksčiau,  vakarieniauk vėliau arba daryk viską atvirkščiai.

Išsirink kitą parduotuvę…kitą muilo rūšį,

kitą dantų pastą.

Lįsk po dušu kitu laiku.

Rašyk skirtingų spalvų rašikliais.

Eik pasivaikščiot į kitas vietas.

Mylėk smarkiai, kaskart vis labiau ir kitaip.

Pakeisk savo rankinę, piniginę, lagaminus, 

pakeisk automobilį, nusipirk naujus akinius,

rašyk kitokius eilėraščius.

Išmesk senus laikrodžius,

subtiliai atsikratyk tų baisių žadintuvų.

Atsidaryk sąskaitą kitam banke. 

 

Eik į kitus kino teatrus, pas kitus kirpėjus, į kitus teatrus, lankyk nelankytus muziejus.

Keiskis.

Nepamiršk, kad tu turi tik vieną gyvenimą.

Rimtai pagalvok apie naują darbą,

naują veiklą, darbą, kuris lengvesnis, 

daug malonesnis, 

daug oresnis, daug žmogiškesnis.

 

Jei nerandi priežasčių būti laisvu,

išgalvok tas priežastis. 

Būk kūrybingas.

Surizikuok išvykti į  nepretenzingą (paprastą ir nuoširdžią) kelionę, 

ilgą, 

jei įmanoma – be aiškaus galutinio tikslo.

Eksperimentuok.

Keisk.

Keisk vėl.

Eksperimentuok vėl.

 

Tu tikrai atrasi tuos dalykus, 

kurie geresni ir tuos, kurie blogesni nei tie, kuriuos jau žinai. 

Bet ne tai svarbu.

Svarbiausia yra kaita, judėjimas, dinamika, energija.

Tik mirę žmonės nesikeičia!

Jei tai skaitote, vadinasi, dar ne vėlu :)