Lengva būti laiminga

Niekas nepadarys tavęs laimingos, tik tu pati – tokia filosofija sveikiausia ir sunkiausia  vadovautis. Ir sau pačiai spardyt užpakalį, jei tos laimės per mažai susigeneravai. Vakar laimei  man reikėjo labai mažai. Buvo noras, kad kas nors už mane padaręs visus privalomus dalykus, kurie mane tokiomis dienomis varo į neviltį. Norėjau sau laimės svetimomis rankomis.

– Šiandien mane lengva padaryt laimingą,- net pati nežinau, ar guodžiausi, ar gyriausi  bičiuliui.

– Reikia pinigų?- vyriškai paklausė….

Ne. Tik nieko nespėju. Viskas bėgte. Darbų sąrašas nesibaigia.  Būčiau buvus laiminga, jei kas nors būtų slapta atėjęs  ir sutvarkęs namus, o tada ir galvoje būtų viskas sustoję į vietas. Ta, kuri galėjo ateiti, gyvena labai toli, tokių maršrutų pėsčiomis žmonės nevaikšto… Teko dingti iš namų, kuriuose karaliauja chaosas ir pamiršti apie visapimančią ir bedulkę  laimę namuose. Na, o jei dar būčiau paprašius padaryti kelis darbus….

Bet kai labai nespėji, reikia sustoti, kai apšnerkšta, reikia dar labiau apšnerkšti, kai nekimba, mesti akmenį ir žuvis išbaidyti. Ir kažkaip susitvarkys viskas. Gal ir laimės reikaluose tai veikia?

Laimės generavimo ėmiausi pati. Ryte mėgstamo žurnalo medžioklė buvo nesėkminga. Na ir nereikia!  Chaoso ir greičio pilną dieną sustabdžiau  smagiais pietumis su senu  (bet vis dar jaunu) draugu, prabangus (nes lėtas ir ramus) pokalbis apie žmonių santykių higieną (ne apie kokius įklotėlius ar muilą, jei ką. Bus dar pasamprotavimų apie tai kitąkart). Ir skambučiai, kurių nori, o ne tie, kuriuos tiesiog privalai “padaryti“,  visada apdovanoja laimingomis svetimo gyvenimo žiežirbomis – na kad ir “nuomojamo buto šeimininkai sumažina kito mėnesio nuomą taip dovanodami bilietą į  svajonių festivalio koncertą“.  Nesibaigiantis priešaatostoginis darbų konvejeris rodėsi niekad nesustos, bet vakarop baigėsi  mokymais,  kur per keturias valandas  su kolege supratome, kad sumokėjome už tai, ko negavome. Bet paaiškėjo, kad žinome daugiau – ar tai per menka priežastis (kas, kad nusipirkta už pinigus) būt laiminga?

Puiku, kad spontaniškai  planuotas pasimatymas neįvyko, nes dūsautojas, kaip spėjau iš balso, buvo šiek tiek įsriobęs “dėl drąsos“, užtat nesugaišau laiko  abejotinam jo performansui, o vėlyvą vakarą net nepastebėdama ryte palikto chaoso namuose kelioms valandoms įkritau žiūrėt ir tvarkyt savaitgalio nuotraukų.

Naktis buvo trumpa, bet šiandiena klostėsi puikiai. Diena, kai viskas sklandu ir pakeliui.  Kioskininkė nudžiugino žurnalu, paštas – seniai laukta siunta,  kasdienis maršrutas į darbą – dėmesingu kolega kelyje, SMS – komplimentų lietumi, skalbiamoji – akinančio baltumo kedais, grožio specialistė – kosminiais greičiais.  Atostogos jau po trijų dienų – laimės pilnos kelnės!

Ne kiekviena iš 365 dienų būna tokia spavinga. Velykų ryto laiškas nudažė šią dieną tokiomis spalvomis.  Visada turiu šampano šaldytuve mažoms ir didelėms pergalėms švęsti. Šiandien man viena iš tokių dienų.  Rytoj turbūt irgi bus tokia diena, kai nereikės pagalbos iš šalies, kad būčiau HAPPY!