Mergina su gitara

Gerai prisimenu momentus, kai buvau “mergina su gitara“. Tai dar iš studijų laikų mergaičių kompanijoje atsiradęs žodžių rinkinys, puikiai pritaikytas savijautos apibūdinimui. Tai tas jausmas, kai tau tiesiog gerai!  Atsibundi ryte pati sau tokia nereali, nes tiesiog viskas yra nesugriaunamai gera, nors mašina nevažiuoja, o pinigų užtenka tik vienam dalykui: arba plaukų lakui, arba dešrelėms (perki plaukų laką, aišku), nesi įsimylėjusi, o tik šviežiai išsiskyrusi,  bet šypsaisi be priežasties visam pasauliui ir sau pačiai.  Visi drabužiai tinka, batai nespaudžia, planų daugiau nei prisiminimų,  ir norų daugiau nei  pareigų. Viskas lengva ir įveikiama. Tobula. Toks jausmas, kai pasaulis yra tavo ir tau. Širdį sprogdinantis pilnatvės jausmas. Kartais tas jausmas momentinis, kartais ilgesnis. Būna tylus, o būna garsus. Prieš keletą dienų buvo taip nesugriaunamai gera, kai atvažiavau  kelioms kūrybinėms dienoms į bičiulių vasarnamį nebuvusi ten turbūt dešimt metų. Žviegiau balsu gąsdindama paukščius iš to gerumo, grožio, žydinčių alyvų kvapo, ežių ir stirnų, vakaro saulės, ramunių, ežero… Paskui  buvo gera tyliai. Paskui dar kitaip kažkaip gera  su ašaringais pasriūbavimais. Toks vasaros pradžios paveiksliukas, nufotografuotas visomis juslėmis.

Šiuo metu aš dažniau jaučiuosi mergina su rašomaja mašinėle…Vis nepaliauju stebėtis smegenų veikla. Viena diena – ant sparnų, kita diena – su ašara balse, trečia – kareiviško maršo ritmo išjungta galva.  Stebiuosi tuo, kaip smegenys sukuria problemas ir sugeba jas spręsti, kaip keistai  verčia elgtis, kai joms kažko trūksta, kaip nuostabiai sugeba naikinti save ir kaip pačios leidžiasi lengvai apgaunamos. Mums viskas atrodo baisiai komplikuota, bet  specialistai puikiai viską sudėlioja į lentynėles pasakydami konkrečiai, ko trūksta. O kad galima būtų to įkrėsti labai paprastai, ech, būtų lengvas gyvenimas…

Na, jei net maistas neteikia malonumo, trūksta energijos ir motyvacijos ką nors daryti, jei nesinori laimėti, konkuruoti,  yra ką apkaltint – trūksta dopamino, nes jis atsakingas už malonumą ir atlygį. O jei dar blaškaisi, žmogau,  ieškodamas trumpalaikių malonumų, kuriuos teikia seksas, apsipirkimas, sportas ir dar -neduokdie – azartiniai lošimai, tai esi rimtoje bėdoje.

Jei  serotoninas tiekiamas su pertrūkiais, tada miego sutrikimai atsiranda, sako, net savigarba mažėja ir apima apatija.

Begėdžiai endorfinai kalti dėl padidėjusio jautrumo ir nepilnavertiškumo komplekso, o va jei pridarei neadekvačių sprendimų ir per daug pasitikėjai  kokiu nors vyru,  tavo galvelėje buvo toooooks trūkumas, kuris nuo kelių romantiškų apkabinimų ir dar šio to daugiau užkūrė oksitocino fabrikėlį – ir viskas pasileido su vėjeliu ir su stogeliu…

O objektyviai,  racionaliai į reikalus žiūrint  gi viskas gerai. Dairaisi aplink ir neturi dėl ko pykt ant gyvenimo, na, gal dėl poros dalykų. Žvilgteli į senas nuotraukas  ir trinkteli per makaulę mintis: “Dieve, kokia atrodžiau (ir buvau !)  laiminga, kokia laiba, kokia graži, kaip smagu buvo tada“, o kai prisimeni situaciją, įvykį, nuotykį dar mosteli sau keliomis rykštėmis  “kaip tada viskas buvo gerai, kad būčiau žinojus, kaip bus paskui…“ Ir taip kaip kvailė nevertinau to gerumo. Atrodė, kad niekad tai nesibaigs, o vis tiek turėjau  turbūt septyniolika priežasčių būti kažkuo nepatenkinta ir nesidžiaugt momentu.

Žiauriai smagu būt mergina su gitara, nesvarbu, kad ja negroji. Ir nesvarbu, kodėl aplanko tas geras  jausmas (man jis ryškiausias ir ilgiausias buvo iškart  po skyrybų, kaip netikėta, ar ne?), svarbu iki soties juo pasimėgauti ir pabandyt išmokt, kaip tai vėl prišaukti… Tik nežinau, ar tai iš viso įmanoma? Gal reikia gerti specialias laimės tabletes, praeisti dieną onkologijos ligoninėje su brangiu žmogumi ir išeiti iš ten lengviau atsidusus, lankstytis ypatingomis jogos pozomis ar tiesiog pagalvoti, kad viso to, kas šiandien yra  tiesiog galėjo iš viso  nebūti…  Gal tada vėl pavyktų pasijusti mergina su gitara?

Gal kas žino kokių stebuklingų būdų kaip išmokti  džiaugtis šia ir kiekviena diena?

• apsirengti taip, lyg tą dieną sutiksi paskutinę ir laimingiausią gyvenimo meilę;
• pasipurkšti pačiais pačiausiais savo kvepalais;
• suvalgyti  nuodėmingai skanų ir kaloringą desertą prie kavos  vietoj pusryčių ;
• pasportuoti;
• paskambinti  kam nors ar parašyti  kelis mielus žodžius, kurie veliasi ant liežuvio galo, kai tik pagalvoji apie tuos žmones;
• kurti planus ir svajoti apie atostogas;
• išsimatuoti visus pačius gražiausius aukštakulnius, kurių tau tikrai nereikia, nusipirkti tokius mirtinai raudonus, su kuriais gali tik stovėti arba gulėti… Pasistaipyti ir grąžinti kitą dieną:)
• pasimerkti namuose ir darbe po didžiulę bijūnų puokštę , nes  tai per gražu, kad galvotum jog tai laikina.
• tiesiog spirti sau į užpakalį taip, kad būtų skauda sėdėti :)

Ką dar įrašyti į sąrašą? 

P.S. Kasausi vienuolika guzų ant kaktos (už malonumus gamtoje reik mokėt..) ir bandau  džiaugtis šia diena pasiguosdama, kad esu matyt reto skanumo, jei taip manęs  tiems uodams reikėjo …