Kas kaip nori, tas taip švenčia tas Jonines. Vakaras ilgas ir šiltas, naktis dar ilgesnė, rytojaus planai jaukiai tingūs be jokio streso, taigi visai netikėtai greitai ir sėkmingai susiklosčius aplinkybėms turiu puikų planą kaip paįvairinti tradicinę Joninių naktį.
Vainikus leisti žemyn upe, žvakes deginti ir visokius burtus daryti, žolynus paryčiais rinkti, jei bus sveikatos – viskas pakeliui, spontaniškai, tik alkoholio nė lašo.
Telefonas pakrautas, fotoaparatas beveik bagažinėj, sūrio pyragas šaldytuve, gyvenimas atrodo smagus ir žadantis naujų iššūkių.
Madam Uber šiąnakt pirmą kartą išeina į trasą :) Čia vyrų svajonė tas Uber’is – be įsipareigojimų, be priekaištų, kada nori, kiek nori, svarbu, kad norėtum.
Sakau, gal pakeleivius vaišinti čyskeiku to pirmo išvažiavimo proga? Aš jiems pyrago, jie man istorijų… Trupinių tikrai bus…Ir mašinoje, ir tinklaraštyje. Tikiuosi.
Gal pasimatysim?
Update:
Uff. Pyragą valgau pati pirmosios kelionės proga. Dabar kol kas offline. Buvo keista ir smagu gauti pirmą užsakymą pakeliui namo, o vakaras dar ilgas, o naktis – pati trumpiausia. Go Online, Madame!
Tėtis tik susirūpino, ar man saugu. Ką atsakiau? Кažkieno fraze, kuri sukosi ant liežuvio galo: “Laivui saugiausia uoste, bet ne dėl to laivus stato…“
KLAUSAU ĮDĖMIAI, KĄ JŪS GALVOJAT. Rašykit!