Laiškų knyga, kurią skaitau

Ar mėgstat knygas, kurios yra naujos, niekieno neskaitytos? Atsiverčiat jas, kvepiančias spaustuvės dažais ir suspaustu popieriumi, įsipilat arbatos ir  neriat į ten, kur niekas dar nebuvo?

Aš neturiu tokios priklausomybės.  Man patinka bibliotekos, senos iki skutelių suskaitytos knygos. Man patinka skaityti knygas, kurias jau skaitė tie, ką aš pažįstu. Randu ten lapelių, raštelių, užlenktų puslapių ir pabrauktų eilučių.  Tarsi kokia mįslė tie pėdsakai knygoje.

Dar gerokai prieš Kalėdas pasiėmiau iš draugės porą knygų, kurias tikėjausi greit perskaityt. Nepavyko. Dabar ėmiausi. Ir noriu dalintis. Tai, ką radau pabraukta knygoje, man įdomu. Kaip  šarada. Man įdomu, kodėl TAI pažymėta, ar man tas pats bus svarbu tame puslapyje. Pamenu, paauglystėje mėgdavau rašyti citatas į storą  sąsiuvinį (o gal taip mokytoja liepė?), o dabar lengviau pasidalinti citatos nuotrauka.

Dalinuosi keliais kadrais, visos knygos dar neperskaičiau, bet kone kiekviename puslapyje yra smegenis kutenančių minčių. Kelios atsitiktinės – sekmadienio skaitiniams.

 

img_5905

originalphoto-489237671.785978

 

2 komentarai “Laiškų knyga, kurią skaitau

Pridėti Jūsų

  1. Labai įdomios kai kurios ištraukos, ar čia viena ir ta pati knyga? Gal būtų galima sužinoti pavadinimą – jei knyga ne viena, tai tos, kuri nufotografuota 3 ir 4 nuotraukoje nuo galo (apie neištikimą moterį, kalbančią su dukra). Atrodo labai įdomi turėtų būti, atliepia. Iš anksto dėkoju.

    Patinka

KLAUSAU ĮDĖMIAI, KĄ JŪS GALVOJAT. Rašykit!

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Create a website or blog at WordPress.com | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑