Vedęs – nuodai, o žmonos – antrankiai?

Visada man patiko žodžiai. Jų reikšmės ir jų suguldymas į sakinius – kartais tvarkingai, kartais kreivai. Kartais taip, kad jie papildytų ir paglostytų vienas kitą, užklotų ir nurimtų, o kartais taip, kad supykdytų esantį šalia.Man patinka žodžiai, kuriais gali pasakyti daug pasakydamas mažai.  Vienu žodžiu ar fraze, kuris tau, sakančiam, ir tam, girdinčiam, turi reikšmę, kurią trečiam, nieko nenutuokiančiam, reikia daug aiškinti. Ir ar verta?

Žmonės susikuria žodyną, kuris yra tik jų. Vaikai ir tėvai turi tokių žodžių, draugai ir draugės turi tokių žodžių, romantiškų santykių partneriai turi  tokių žodžių. Ne apie kačiukus, zuikučius ir meškiukus  kalbu.

Plauti dienos dulkes, būti iš tos pačios pasakos ir  jausti smėlį savo batuose ne visai tai, ką supratote. Relax.fm yra visai kas kita nei radijo stotis ir net ne radijo teatras,  aktų salės visai ne tai, ką pagalvojote, o trept kojele būna visai ne iš pykčio, kaip ir be rankyčių, be kojyčių. Vampyrų vakarėlis, žalia mėsa ir gerų nuodų skonis  yra tai, ką vieni supranta, o kiti ne. Zefyrai  yra visai ne marshmallows ir nevalgomi, bet saldėsis, o avietės, mėlynės ar žemuogės – ne uogos, paranoja – ne liga, o erkė – ne kraujasiurbė, bet irgi  bjaurybė. Visi mes turim savų žodžių ir savų reikšmių. Sau ir savo.

Yra žodžių, kurių mes negalim iš kitos kalbos išversti vienu žodžiu. Kaip japoniškas tsundoku  積ん読 reiškia naujų knygų stirtą, kurią ketini perskaityti, bet vis kaupi, ji didėja  ir vis atidėlioji.

Madrugada ispanai vadina laiką nuo vidurnakčio iki saulėtekio, nes jie tuo laiku dar valgo, šokia, siaučia, o lietuviai – miega, gal todėl mums užtenka žodžio naktis?

Norvegai utepils vadina sėdėjimą lauke saulėtą dieną ir alaus gėrimą. Mes tai vadinam tiesiog vasara.

Buksvåger – “pilvo švogeriai“- tai vyrai,  kurie miegojo su ta pačia moterim…Danai, olandai, islandai, beje, irgi turi tokį žodį… Dėl islandų, tai net normalu atrodo. Jie ten visi švogeriai vienaip ar kitaip. Bet įdomu, kaip su moterimis tokiu atveju? Turiu vieną idėją kaip jas pavadinti, bet  rašau jau vėlai, o skaitysit dieną… gali būti ne ta banga…

Turbūt  kiekviena kalba susikuria žodį tada, kai jai būtinai reikia trumpai ir aiškiai apibūdinti kokį nors masiniu tampantį reiškinį. Matyt mūsų moterys atrodo gerai iš visų pusių, pilvo švogeriai laikosi tyliai ir nenori būt klasifikuojami pagal šitą požymį, , iki ryto nemiegam tik per Jonines… Tai kam tų žodžių reik?

Dar būna žodžių, kurie turi kelias skirtingas reikšmes. Bet tokias skirtingas, kad iš to gimsta dvasingi mokymai arba anekdotai.

Angliškai present  – ir dabartis, ir dovana. Kaip greitai galima padaryt motyvacinį plakatą bet kokiam atvejui, ar ne?

O yra tikrų demotyvacijų.  Брак  rusiškai yra ir brokas, ir santuoka, о ispaniškai  esposas yra antrankiai ir …žmonos.

Švedai vėl visus perspjauna, nes jie kerta iš esmės. Kaip pjautuvu per kiaušus… Nors ne, elegantiškai.

Gift (ne dovana, kaip pagalvojot mokėdami anglų kalbą) tarkite jift… Tai  ne brokas, ne antrankiai, tai elegantiškiau – tai nuodai. Ir tuo pat metu tai reiškia tuoktis ar būti vedusiu…

Žodžiai yra tik žodžiai, reikšmę jiems suteikiame mes.

Ir ne visada tą, kuri yra žodyne.

P.S. Jei pakeliui pamečiau kažkokias subtilybes, pasakykit, jei kažką įdomaus žinote -dalinkitės.