Naktinis Jo sūrio pyragas

Niekad neketinau rašyti maisto blogo, kai tiek daug dalykų ir šefų jau yra internete. Bet va, neatsargiai užspaudė FB, pasidalinsiu vienu receptu. Tik nesakykit, kad nepavyko. Nors čia nuo… žmogaus priklauso.

Pagalvojau apie  savo draugus, drauges, draugių vyrus ir vaikus, ir atrodo, kad yra bent  kelių rūšių žmonės, žvelgiant  kulinariniu-konditeriniu receptų naudojimo aspektu.

  • Tie, kurie  mėgsta gaminti ir tai daro dažnai, daug, domisi, kuria, eksperimentuoja. Jie skaito receptus dėl orientacijos, niuansų, derinių… Na, dėl to, kas kitaip, nes visa kita -procesas, eiliškumas  maždaug aiškūs.
  • Kiti, kuriems reikia konkretaus recepto, pagal kurį su vaistų gamybos tikslumu jie pagamina bet ką. Kaip vaistus. Be fantazijos. Visada vienodai skaniai.
  • Tie, kurie moka gaminti, bet nauji dalykai (arba tam tikri – pvz. pyragai), kad ir koks receptas būtų, niekada nepavyksta. Viena mano draugė užsieniuose niekaip nesugebėjo paprasčiausio sauso manų-miltų-obuolių pyrago iškept nei pagal receptą, nei po demontracinio kepimo.
  • Tie, kurie viską tobulina, net ir naujus receptus. Kartais jiems pavyksta, kartais ne.
  • Na, dar viena kategorija, tokių kaip aš – viskas iš akies, iš “lempos“, “Palubinsko“metodu. Kaskart atsiverčiu receptą, pažiūriu į  jį, paskui į šaldytuvą, o tada imuosi daryt. Nesvarbu, kad ko nors trūksta. Ir nepamenu, kiek ko dėjau.

 

Cheesecake irgi dažniausiai susiruošiu daryt spontaniškai, vakare, nes reik palaikyt šaldytuve per naktį, arba nesusigalvojau anksčiau, arba turėjau svečių, arba kol kokioj per naktį veikiančioj parduotuvėj viską nusipirkau…

Jei norite itin tikslaus ir su smulkiausiomis detalėmis aprašomo recepto, ieškokite internetuose. Čia receptas tokiems, kaip aš. Bandysiu būti kuo tikslesnė, bet…Svarbiausia reikia laiko. Paruošti – apie 20 min, kepti iš viso maždaug 120-130 minučių, paskui atvėsinti pusvalandį, tada dėt į šaldytuvą ir laukt ryto.

Pagrindas:

2 pakeliai sausainių “Gaidelis“ . Šį kartą buvo su kardamonu. Nelabai jaučiasi. Iš esmės turbūt jiokio skirtumo ar Selga, ar Gaidelis, Du gaideliai ar Trys vištytės.

80-100 g sviesto. 

Žiupsnelis druskos ir šaukštas- du cukraus.

Pagrindui  sausainius sumalti blenderiu ar kokiu panašiu prietaisu, anksčiau su kočėlu daužydavau sudėjusi į kokius tris maišiukus. Vaikams labai patinka toks dekonstrukcinis darbas.  Sutrupintus sausainius sumaišyt su druska, cukrum (man nepatinka saldžiai, aš dedu kokį šaukštą).  Sviestą ištirpint, užpilt ant trupinių, išmaišyt. Torto formą atsegamais kraštais reik turėt, nors ir kokioj kvadratinėj blėkoj būtų gerai.  Kepimo popieriaus gabalą pakišt po vandens srove, sušlapint, suglamžyt – žiauriai malonus jausmas, kai popierius švelnus pasidaro :) Paklot popierių, sviestuotus trupinius sudėt į formą, suspausti (rankinė bulvių grūstuvė tinka)  ir pašaut į orkaitę 10 min.  180℃,  kol tas padas apskrus. Arba 15 min, jei pamirši.  Bandžiau nekept, o dėt į šaldiklį  pusvalandžiui (tada net popierium nereiks iškloti), bet arba tam laiko nėra,  nes viskas vykdavo vėlyvą vakarą, arba šaldiklyje pamiršta šerno koja  užima visą erdvę.

Iliustracijos random iš skirtingų kepimų, bet atspindi stabilius dalykus…

 

Pagrindinė dalis 

President varškės kibiriukas (su vanile arba be jos) 1 kg

4 kiaušiniai

100 ml riebios grietinės (tinka ir grietinėlė)

3 šaukštai krakmolo (nepajutau skirtumo tarp kukurūzų ir bulvių, tik kaina skiriasi. Dedu bulvių krakmolą nuo užvakar)

stiklinė cukraus (jei vanilinė varškė – bus per daug. Man ir 3 šaukštų pakanka, bet jei reikia iš esmės pasisaldinti gyvenimą, jūsų valia.)

Vanilės esencijos arba vanilinio cukraus – iš akies ( jei varškė tyrai natūrali). Kartą dėjau cinamono. Kartą tarkavau citrinos žievelės.

Anksčiau dėdavau 100 ml sutirštinto pieno. Nebededu.

Beje, viskas turi būti kambario temperatūros. Kiaušiniai vištų, kurios klausėsi Bacho, o varškė iš karvių, kurios iš atminties deklamuoja Donelaičio  “Metus“, esencija iš nekaltų mergelių surinktų vanilės ankščių, o cukrus iš organinio 1400 metrų virš jūros lygio esančio ūkio cukranendrių.  Niekada jokie produktai nesušilo iki kambario temperatūros, buvo kokie buvo – iš šaldytuvo, mamos Maximos ar tėčio Rimi. Niekada nebuvo pakankamai laiko. Kai būsiu ponia ir pro virtuvės langą žiūrėsiu į vandenyną, planuosiu savaitės ir mėnesio meniu, tada viskas bus pagal taisykles, o dabar yra tiesiog greitai.

Varškę su cukrumi ir vanilės esencija ir grietine lengvai sumakaluoti plakikliu (elektriniu  mikseriu). Sudėti krakmolą. Kiaušinius korifėjai siūlo mušti po vieną, bet šiukštu neperplakt, kad per daug oro neįsimaišytų,  tai aš plaku visus kiaušinius kartu kitam inde ir pamažu įmaišau į varškės masę.
Varškės kremą užpilti ant iškepusio pravėsusio pagrindo ir maždaug  15 min. kepti 180℃. Tuomet temperatūrą sumažinti iki 120 ℃  ir kepti dar apie 60 min. Orkaitės nedarinėt, o kai iškeps, nesigąsdinti, kad pyrago vidurys  bus dar liulantis. Taip turi būt. Šonai jau standoki, o vidurys dar toks kaip želė ne visai sustingusi.

 

Paskutinį kartą kepiau 80 min, viduriukas buvo standokas, bet kreminis ir skanus (valgytojai sakė). Bet geriau neperkepti. Ramiai  palikt atidarytoj orkaitėj atvėsinti ir padėt į šaldytuvą nakčiai, o paskui valgyti pusryčiams. Jokie dietologai nedraudžia valgyti torto pusryčiams.  Su vyšnių uogiene pavyzdžiui…

28523273741_5a39ee559a_z

Nebandykite to daryti, jei jūs iš kitos nei aš receptų skaitytojų-maisto gamintojų kategorijos. Čia viskas iš akies:) Ir nesakykit, kad neperspėjau. Geriau  nueikite į Coffee inn ir suvalgykit gerą gabalą jų firminio sūrio pyrago.

 

 

 

O ką jūs galvojat?

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s