Tavo gyvenimo chaosas it nuostabi istorija

– Tu įdomiai gyveni, – sako man draugės, kai pasakoju įkritusi į kokią rizikingą ar stogą raunančią avantiūrą.

– Tu chaoso karalienė, aš stebiuosi kaip tu valdai tą karalystę,- vis gūžčiodavo mano artimo užsienio kolegė su kuria daugiau kaip dešimtmetį dirbome kartu ir tapome draugėmis.

– Aš tavim didžiuojuos, – sako man dukra, kai išgirsta apie šokius ant stalo naktiniam klube ar kitas mano amžiui nederančias nesąmones.

  • Tu žliumbi, o aš tau pavydžiu. Nes tu gyveni, o ne augi kaip daržovė. Tu pagalvok, kiek daug tavo gyvenime atsitinka, ko kitiems net nelemta,– bando guosti ta, kuri rankom piranijas gaudytų, kad tik matytų mane laimingą.
  • Tu suaugus, griežta ir atšiauri, bet iš tikrųjų esi kaip mano dukra, kuri žviegdama džiaugiasi niekais, o paskui dėl kitų niekų vos po akimirkos yra baisiausiai sutrikus. Ir tave reik kaip mažą mergaitę stipriai apkabint, pasakyt, kad tu nuostabiausia pasauly ir kad viskas bus gerai, – sako mano ilgametis draugas.

Laimingi tėvai, kurie nežino kaip chaotiškai ir visaip kitaip neteisingai gyvena jų vaikai…


Kai pamačiau šitą Algio Kriščiūno paveikslą, viskas sušoko į vietas. Tas rožinis mergaitiškas svajonių balionėlis, kuris tarsi rankose, bet jo negaliu pasiekt, raudonų batelių magija, tokia ryški, bet greičiau atbaidanti nei traukianti, gerai prie galvos prikalta karūna, apie kurią juokauju ir kurios pati nepastebiu, bet ji ryškiai lenda iš po mano garbanų ir bado akis kitiems. Ir tas moteriškas bejėgiškas sutrikusios mergytės sėdėjimas ant grindų, it laivo nosis atspindys lango, už kurio kurio ir grėsmingas, ir viliojantis pasaulis. Pamačiau ir supratau, kiek čia daug manęs ir kaip stipriai noriu tai matyti kasdien namie. Tam tikras momento – dabar – ženklas. Algio užrašas ir palinkėjimas buvo labai laiku….

“Šitą paveikslą piešiau tada, kai mano paties gyvenimas buvo visiškas chaosas – galvoje pūtė uraganas, o širdyje – dulkės. Iš pradžių buvo baisu, o po to susitaikiau ir supratau – pilnam peizažui reikia ir dykumos. Lygiai taip, kaip žydinčių sodų. Būk visokia!“

Kartais mūsų gyvenimai atrodo, kaip pasaka tiems, kurie jį mato kaip paveikslą ant sienos. Mūsų kasdienybės ir švenčių chaosai gali atrodyti lyg nuostabiausios istorijos. Nes niekas nežino apie tūkstančius skausmingų žingsnių, tuzinus nemiegotų naktų, apie dalykus, apie kuriuos mes galim  paslapčia kalbėtis tik su savimi, apie mažus džiaugsmus, kuriuos įvertinam tik lygindami, apie pastangas, kurias dedam, kad gyventume, nes antro karto nebus, apie žodžius, kurių mes neišdrįsome pasakyti ir apie dalykus, kurių gailimės nepadarę.
Naktis prasidėjo fejerverkais, rytas tęsiasi kelione ir galai žino kuo baigsis šita diena. Žinau tik, kad už savo gyvenimo chaosą, kuris gali atrodyti nuostabia istorija esu labai dėkinga daugeliui žmonių:

tai, kuri negali pasirinkti kitos mamos ir tai, kuriai aš beveik mama;

tiems, kurie žino tiek daug ir vis tiek yra mano draugai;

tiems, kas mylėjo ir tiems, kas atstūmė;

tiems, kas tebemyli ir tiems, kas neišdrįso;

mano kvailysčių bendraautoriams ir sirgaliams;

tiems, kas spiria į užpakalį ir kas gydo žaizdas;

tiems, kas ištveria su manimi ir tiems, kas su manimi palūžta;

tiems, kas skaito mane kaip knygą ir tiems, kam esu tik juodraštis;

tiems, kas netikėtai susižavi ir jaukiai šiltai priglunda;

tiems, kas prisimena ir tiems, kas pamiršta;

tiems, su kuriais norisi kalbėtis ir tiems, su kuriais gera tylėti;

tiems, kuriems nereikia nieko sakyti ir tiems, kurie išgirsta ne tik žodžius;

tiems, kurie pravirkdo ir tiems, kurie prajuokina;

netikėtiems mano kelionių gidams, atsitiktiniams ir gerai pasirinktiems pakeleiviams;

tiems, kas rodė savo ambicijas ir tiems, kas išmokė mane užgniaužt savas;

tiems, kas apkabina ir tiems, kas niekada to nedaro;

tiems, su kuriais naktys gražesnės už dienas ir tiems, su kuo dienos įgauna prasmės;

tiems, su kuo nepastebimai prabėga laikas ir tiems, su kuo laikas sustoja…

Jei ne tie žmonės, mano gyvenime būtų gerokai mažiau spalvų, skonių, patirčių ir emocijų, o mano gyvenimo chaosas neatrodytų nuostabi istorija.

Reklama