Amžinai: čia ir dabar

Žodžiai kartais nereiškia nieko, o mes juos norim girdėti, į juos įsikabinti, už jų laikytis, kai jie jau pamiršti tų, kas juos sakė ir dar labai gyvi tiems, kas juos kadais išgirdo.⠀
Žodžiai dažniausiai reiškia tik tiek, kiek mes į juos sudedam.⠀
Sakydami ir suprasdami. Kiekvienas kitaip.
Ir niekada mes negalėsim sudėti daugiau, nei mes turim ir galim duoti, kad ir ką bežadėtume, kad ir kaip norėtume patikėti tuo, ką sakome. Kartais mums neužtenka. Kartais mūsų neužtenka.⠀
Tik tada, kai mes, subyrėję mažais gabaliukais, nuo stipraus apkabinimo vėl susiklijuojam, galima pasiguosti: “bet kaip gražu, kad vos per vienerius metus gali būti bent du su puse “amžinai“.“⠀
Bet man vis tiek geriau ir gražiau ČIA IR DABAR. Be pažadų apie amžinai ir be vizitų atgal. Šiandien. Čia. Dabar. Laiminga kaip niekada. Labiau nei vakar ir nei rytoj. Ir nesvarbu, kad praeitis būna įtraukiančiai klampi,  pilnatis labai arti, o horizontas visai neryškus.