Jei galėčiau būti metų laiku, būčiau rudeniu. Rugsėjo pabaiga. Spalvota ir pasakojančia metų istoriją, o ne pavasariu, dalijančiu neišsipildančius pažadus.
Jei galėčiau būti diena, būčiau Tavo gimtadieniu. Tuo, kurio beveik nepamenu, bet su džinu po žvaigždėmis ant Avirio kranto.
Jei galėčiau būti savaitės diena – būčiau ramiu penktadienio vakaru po darbų ir su dideliais savaitgalio planais visai šeimai: kelione į zoologijos sodą, su slidėmis žiemą ar su palapine prie ežero vasarą.
Jei galėčiau būti maistu, būčiau savaitgalio pusryčiais. Lėtais ir jaukiais, kai atrodo, kad viskas yra ir bus gerai. Visada.
Jei galėčiau būti bučiniu, tai tik pasisveikinimo. Jei būčiau apsikabinimu, tai tokiu, kaip po ilgo nesimatymo.
Jei galėčiau būti knyga, tai ta, kurią skaitai kasdien ir cituoji neužsikirsdamas.
Jei galėčiau, būčiau puodeliu iš kurio visada geri savo kavą. Ir vienuoliktą valandą, ir ketvirtą.
Jei galėčiau būti gėrimu, tai būčiau kava, nes jai visada randi laiko.
Jei būčiau oru, būčiau šilta ir saulėta diena, kad Tau nebūtų šalta.
Jei galėčiau būti diena, tai ta, kai žvejojome kartu, o jei būčiau naktimi, tai ta, kai ateidavai manęs užklostyti.
Jei galėčiau būti šalimi, tai būčiau tik ta, kurioje buvom kartu ir turim bendrų prisiminimų.
Jei būčiau emocija, tai norėčiau būti Tavo džiaugsmingu nustebimu.
Jei galėčiau būti bet kuo, norėčiau būti nesibaigiančiu pokalbiu.
Jei tik galėčiau, norėčiau būti tavo rankomis. Aš jų labai pasiilgstu.
Jei galėčiau būti kvepalais, tai tik tais, kuriuos uostysiu tave prisimindama.
Jei galėčiau būti bet kuo kitu, vis tiek norėčiau būti tik Tavo dukra.
————-
Maža mergaitė po žydinčia obelim
PROTO AISTROS 