Kiek nepamatuoto optimizmo yra metų pradžioje ir kaip tyliai kovo mėnesį jis išgaruoja. Tiek daug vilčių sudėta ir taip gerai pasiruošta žemam startui sausio pradžioje. Pakelsim lygį į dar aukštesnį lygį – sakydavo mano kolega. Valgysim 70 proc. daugiau daržovių įskaitant lapinius kopūstus, išmoksim juos paruošti keturiolika kitų būdų, nes kartą jie buvo visai nevalgomi ir net nesukramtomi kaip troškinti plastikiniai šiaudeliai. Be sveikuoliško pasiryžimo valgyti vitaminus daržovių pavidalu, dar pasižadame mesti rūkyti, gerti tik prabangius gėrimus, todėl mažais kiekiais, įsipainioti į santykius tik su perspektyviais interesantais, pervesti bobutę per gatvę, klausyti objektyvių draugių nuomonių, paduoti kam nors stiklinę vandens, nevadinti 80 metų dieduko žąsinu, net jei jis visai nesiorientuoja kelyje vairuodamas savo vintažinius žigulius.
Anksčiau planuodavau, kaip čia ką radikaliai pakeisti, o paskui save grauždavau, kad nepastebimai entuziazmas apleisdavo. Ir šiaip jau, specialistai sako, kad vienu metu keisti tris dalykus gyvenime yra ne kas kita, kaip ligos požymis. Sausio pirmąją mano metų planuose buvo tik 5 dalykai, kurie suskilo į daug mažyčių dalykėlių. Kuo ilgesnis metų rezoliucijų sąrašas, tuo labiau tampam atlaidesni sau…
Sąmoningai noriu kažką daryt kitaip nei įprastai – tokia Alzheimerio profilaktika. Išstumti save iš komforto zonos ar galų gale į ją patekti? Kasmet vis būdavo pirmų kartų – vis leisdavau jiems atsitikti. Jei mano metuose bus tik kokie 52 pirmi kartai ar tik 12 – vis tiek bus cool, nes nepavežčiau kasdieninės naujovių naštos. Gal man fantazijos pritrūksta? Na, pirmą savaitę pažymėjo churros su šokoladu ir pirmą kartą nenuvežiau dukros į oro uostą, o likau miegoti. Antros savaitės pirmas kartas tikrai bus ne konditerinis – nemėgstu saldžiai.
Taigi greitosiomis sumečiau savo bandymus sudėliot gyvenimą į sąrašą:
- Kasdien tepti paakių kremą. Ir vakare irgi.
- Visada įsijungti muziką parėjus namo. Ir klausytis ne radijo stoties, o savo playlist’o.
- Pažiūrėti kokį serialą nuo pradžios iki pabaigos. Visus sezonus. Ne per dvi dienas. Dozuotai.
- Atsigulti iki 00.00 ir atsikelti iki 7.00
- Išmesti tris – įsigyti vieną.
- Nesiginčyti, nesipykti ir neaptarinėti svarbių dalykų žinutėmis.
- Rašyti kasdien. Ryte.
- Nenutylėti.
- Patylėti.
- Išjungti kompiuterį 21 valandą ir telefoną pakišti po pagalve 22.
- Valandą prieš miegą skaityti, kaip mėgdavau daryti iki šiol, bet buvau tai apleidusi.
- Nebepersukinėt filmo galvoje, jei jau mačiau pabaigos titrus.
- Gerti žuvų taukus.
- Kai noriu atsakyt „nežinau“ ar „galbūt“, sakyti „ne“.
- Naudoti dantų siūlą. Ir vakare.
- Neprašyti pagalbos ir jos nesitikėti.
- Nesnoozinti žadintuvo.
- Antrą nakties sėdėti ant stogo ir kalbėtis apie svarbius/nesvarbius dalykus
- Garsiai sakyti, ko noriu.
Vakar sulaukusi netikėto skambučio save nustebindama pasakiau: „ Norėčiau pas tave atvažiuot“ ir atsakymas buvo „Rezidencija ponios laukia“. Trypiu kojom, studijuoju kalendorių ir mintyse deduosi lagaminą – ech, kaip gera sakyt savo norus tiems, kas nori juos realizuoti! Lankytinų šalių sąrašas auga, jei kas nors pasakytų, kad PAR, Japonijoj ponia gautų kad ir kokį neponišką čiužinį, važiuočiau ir ten. Iškart :)
O šitie metų siekiai… Tai tik naujų įpročių ugdymo sąrašas, bandymas save įsprausti į rėmus, kurie pasaugotų sveikatą, grožio likučius ir emocinę pusiausvyrą. Svarbūs dalykai, kuriuos noriu padaryti šiemet, yra kol kas labai labai slapta tema.
Na, o ką jūs šiemet darysit kitaip, nei pernai, a?
4 su 18 kertasi.
PatinkaPatinka
Žinau, kad kertasi, bet taip norisi gyvenime kai ką ir ne pagal taisykles daryt… Aš jau tiek daug savęs sudėjau į rėmus, kad menkas paklydimas ant stogo yra vyšnaitė ant forminio torto…
PatinkaPatinka
Kai atsiverčiau, pasirodė daug tų pasižadėjimų. Tačiau pradėjusi skaityti, pasirodė paprasti, bet ne prasti. Ypač patiko 5 ir 7 ;)
O aš sau pažadėjau būti rečiau skubanti ir dažniau paklausianti, ko aš noriu ;)
PatinkaPatinka