– Baigiau darbą, ofise nieko nebėra, galiu papasakot, kokia man buvo diena…Nepatikėsi. Pardaviau savo nenaują liemenuką už 20 eurų!
– Nieko sau! Puikus uždarbis. Kas pirko? Gal čia tokia pat istorija, kaip su mano triusikais?
– Nieko nežinau, papasakosi? Šiandien mūsų namuose filmavo reklamą, skambina man prodiuserė, sako: „Gal turit liemenuką, mums mirk-gyvenk reikia filmavimui. Stovi visas darbas dėl to, kad reikia, o neturim. Aš jiems sakau: „Jūs mane matėt? Matėt kokia mano krūtinė? Tokių liemenukų sunku gauti, taip kad aš tuos, kuriuos turiu, brangiai perku ir ilgai nešioju… Naujo neturiu. Juodo reikia? Nėriniuoto? Dar pagalvojau, kad toks gražiausias…“ Pasirodo, ne, ne juodo reikėjo, ir didelis dydis buvo svarbu, man tiesiog nebuvo kur trauktis – viskas dėl meno! Man vyras tiesioginę video transliaciją iš mano apatinių stalčiaus padarė, išrinko, atidavė. 20 EUR. Paskui sužinojau, kad pakabino ant radiatoriaus…Pasirodo be tokio rekvizito nebūtų pabaigę reklamos… O tu kokį biznį su triusikais padarei?
– Anoks ten ir biznis. Nepardaviau. Bet pasiūlymą turėjau. Būčiau uždirbus. Žioplė.
Ir papasakojau vieną istoriją. Situacijos iliustravimui įdedu vaizdelį. Skaityt nuo apačios viršun…
Kartais nežinom, iš kur pinigai byra. Dairykitės, nežiopsokit ir greit reaguokit!
PROTO AISTROS 