Ji kaip krėslas, į kurį patogiai įkrenti po darbo dienos. Ji kaip automobilio sedynė, idealiai priderinta prie tavo nugaros linkio, ji kaip patys patogiausi kedai, kuriais per dieną nueiti 25 km yra vienas juokas. Ji tokia: nepastebima, atsirandanti tada, kai reikia ir dingstanti, nes jos nepasigendama. Ji tyli, kai reikia tylos ir linksma, kai norisi kompanijos. Ji visada yra, kai reikia. Ji patogi, tik viena bėda – ji kartais tokia … beveik garantuota. Istorijos apie 4 moteris. Variantų yra gerokai daugiau.
Ji patogi, nesvarbu, kad jam nepatogu
– Tu tokia patogi, – vėl pasakė jis, kaip daug kartų seniau. Nežinau, kas patogaus, gal mano lašinukai, gal koks kitas kūno iškilimas ar kampas. Bet tai kažkas kūniško. Vis dar. Per septyniolia metų niekas nepasikeitė. Visais kitais atvejais nesu patogi. Neskambinu, neperskambinu, pamirštu gimtadienį, vardines, nesidomiu, kaip jam sekasi. Priimu dovanas ir gėles per gimtadienį, sveikinimus visomis kitomis progomis ir pagalbą, kai nesusitvarkau pati. Ir jei jau nusprendžiu pasimatyti kavos ar vyno, tai man nesvarbu, ar jam patogu. Tegul nors bėgte. Ir kuo greičiau, kol nepersigalvojau. Jam vis dar labiau manęs reikia. Tokios keistai patogios, nes vis dar dar, sako, mylimos. Suprantu, kad ir aš turbūt lėkčiau be pulso pas tą, ką vis dar mylėčiau, jei tik man pamotų.
Jiems abiems patogu
– Tokių kaip tu nedaug, – sako iškart, kai prisėdam gerti kavos. „Permiegi su kitom ir jos jau tai laiko santykiais, nes nori ilgalaikių ir dar geriausiai būtų ištekėti kitą rytą.“ O paskui juokiamės, ar tarp mūsų ilgalaikiai? Ar čia santykiai iš viso? Gal tik kokie lytiniai-komunaliniai patogumai, už kuriuos nė vienam nereikia mokėti? „Tu mano draugė. Gerai, kad su draugais dar galima ir покувыркаться“ – dar priduria. Jei pavadintų patogia moterim, net neįsižeisčiau. Žinau, kad tai reiškia, kad kartu taip pat gerai, kaip vienam, nes jo neerzinu. Nes neknisam proto vienas kitam ir ir matomės ne per dažnai.
Ir tikrai, susitinki su žmogumi kartą per savaitę ar dvi, net nežinai, kaip jis gyvena tarpuose tarp susitikimų, bendravimas skambučiais ir žinutėmis minimalus. Nesakai jam, kad gulies į ligoninę, bet ir tau jis nesako apie nedrąsų vizitą į onkologinį. Neužkrauna savų džiaugsmų ar rūpesčių, bet ir tu to nedarai. Kuo mažiau bendraujat, tuo mažiau šansų susipykti dėl smulkmenų. Jis nereikalauja dėmesio ir tu nereikalauji, bet žodinio rūpesčio nestinga: „Parvešiu, jei tik galėsiu, paskambink“ – sako jis. „Jei prireiks, duok žinot“ – sakai tu. Ir neskambinat nė vienas.
Kai jis paskambina, o tu kaip tik turi laiko – susitinkat. Tu paskambini, kai tau norisi kompanijos. O jei negali ar nenori tu ar jis? Nieko tokio, bus kitas kartas. Net nėra nusivylimo, kad nepavyko. Stumdyt savo planus? Nea… Nutrūktų tai, gal net nepastebėtum, tik kiek sunerimtum, ar kas atsitiko? Ar paskambintum paklausti? Ne, o kam? Kai susitiksit, tada ir pakalbėsit. Apie tėvus, vaikus, verslą, draugus, apie keliones, vyrus ir moteris. Geras laikas kartu, bet kai atskirai – irgi gerai. Jis nėra tau ypatingai svarbus. Tu jam – taip pat. Tu patogi, nes pirmiausia – tau taip irgi labai patogu.
Tu patogi, nors tau KARTAIS nepatogu
– Tu tokia patogi, kad net nepatogu, – dar kitas atvejis. Tu patogi, nes nerodai nepasitenkinimo dėl susitikimo laiko, dėl dienos, kuri vienintelė įmanoma per savaitę ar dvi įtemptoj dienotvarkėj, kurioje asmeniniai ir darbiniai interesai kompaktiškai sudėlioti. Vienas rado laiko, kitas nori jo rasti. Susistumdė proritetai, pasikeitė planai ar koks force majeure – nusivylei, bet neparodei, nors viduj net skrandis vartėsi.
Patogi, nes nereikalauji neįmanomų dalykų, o įmanomus tvarkai su džiaugsmu – esi smart, gali greit sudėliot logistiką, pagooglint, spėt išsiplaut grindis, žvilgtelt į šaldytuvą, dar pora skambučių, kad pastumtum į šoną susitikimą ar perkeltum sveikatos tyrimą, padirbt iš namų, jei kažkas netikėtai pasikeičia. Pažinties algoritmas padeda per akimirką sugalvoti, kaip pasimatyti pakeliui ar specialiai. Dažnai už to patogumo būna nematomų, nepatogių ir neįtikėtinų dalykų padarytų su dideliu noru. Patogu net tai, kas kitu atveju būtų nepatogu. Bet kai norisi nudžiuginti, tai ir kalnus pastumtum, ne tik pyragą keptum paryčiais. Kol jis tau svarbus, tu jam dažnai atrodysi per daug patogi, nors darysi tik tai, ką pati nori. Nors galbūt jis ir jausis nepatogiai, o galų gale koks skirtumas, jei tu taip nori?
Tu nepatogi ir tau nepatogu
Tu elgiesi taip, kaip moko knygos, pasakojančios, kodėl vyrai veda kales ir ką daryti, kad tokia atrodytum ir sėkmingai ištekėtum. Gavai žinutę, atsakei po kelių dienų. Pakvietė į kiną, o tu gali tik po savaitės. Net jei ir visi vakarai nykūs ir liūdni. Tegul laukia eilėje, dar ant atsarginių suolelio pasėdi, ne jis dabar prioritetų sąraše. Gal prireiks? Tegul negalvoja, kad pulsi iškart, tepasikankina. Reikia pavaidint neprieinamą, juk toks žaidimas, kaip knygose rašo. Per tą laiką manikiūrą dar reikia pasidaryt, plaukus susitvarkyt … Paskui dar galima persigalvot. Ir vieta netinka, ir oras blogas, ir laikas ne tas. Jei norės – lauks ir kentės. Gal kitą kartą? Paskui nusileidi iš nepatogumo aukštybių ir pašventini savo dalyvavimu seniai išprašytą susitikimą. Koks džiaugsmas – galų gale ji sutiko! Galų gale jam pasisekė! Ar jam? Ar pasisekė?
Moteris tuo pat metu būti gali būti labai patogi vienam ir visai nepatogi kitam. Viskas priklauso nuo to, ar jis tau patinka ir kaip labai. Baisiai keista, kad dažniausiai tik moterys gali būti patogios ar nepatogios, o vyrams toks būdvardis visai netinka.Ir iš viso – ar būna patogių vyrų?
PROTO AISTROS 