Jei tas pasimatymas su Audi savininku buvo nesusipratimas, tai šitas su prastu dragūnu buvo kitoks nesusipratimas. Bet nesusipratimas. Buvo labai atviras laiškuose. Per daug. Susitarėm, susitikom. Kava buvo tradiciškai gera, bet netradicinės pasimatymo kalbos verčia tai aprašyti plačiau.
KAI IŠMUŠA KAMŠČIUS
Kalbamės susitikę apie gyvenimą, kompanjonų paieškas, asmenines savybes, kuriom traukiam ir atbaidom, randam bendrų interesų, bet jam vieną akimirką išmuša kamščius. Vėl. Nugirstu emocijas, kurios jį dar smaugia. Susirašinėjant pasisakė esąs išsiskyręs, jau treti metai, bet sudarė įspūdį, kad dar anam gyvenime įsibridęs iki kaklo. Na, turbūt gerokai aukščiau, nes dabar vėl pastebiu, kaip emocijos krūminius dantis semia ir liežuvis vingiuoja tik tik vieną melodiją. Rašė atvirai, kaip susitikinėja su moterimis, kaip bando gydytis nuo prarastos meilės vizituodamas Lietuvos kaimo sodybas, vertindamas juos pagal tai, kaip jie tinka romantiškiems pasimatymams – kur kubilas, kur žirgai, kur maudynės nuogiems menulio take. Kalba privataus pasimatymo metu pakrypsta apie keliones ir vėl – „žinai, mes su ja važiuodavom slidinėti į Italiją, nardyti į Egiptą, į jogos retreat’us į Balį žinai, ten…“ Pasakau, kad nekenčiu kalnų ir šalčio, kad tik nustotų dalintis prisiminimais ir pakeistume temą. Tuoj turėsiu sakyt, kad nekenčiu jūros, šokoladinio torto ir nemyliu šunų. WTF? Kam man tai girdėti?
Kai kalbos nukrypsta į dalykus, kurie nesusiję su jo ex žmona, jis užsidegęs pasakoja apie pirštų antspaudų ir melo detektorių reikalus. Įdomu, net pamirštu, ko čia susitikom, klausinėju, juokaujam, kuriam projektus, kaip galima būtų panaudoti melo detektorius linksmiau. O paskui vėl sentimentalu, toks jausmas, kad ne į pasimatymą atėjau, o padirbėti psichologe-savanore „Nužydėjusių jausmų linijoje“. Supylė visus savo buvusiai skirtus nostalgiškus jausmus man į abi ausis, jam gerai, o man ką su tuo daryti? Pamiršt ar valyt šampane dezinfekuotais ausų krapštukais? Mažuli, niekas nenori būti tavo nesėkmingos praeities įkaitas. Jei kažkas mandagiai tave išklauso, tai dar nereiškia, kad labai tai nori girdėti.
Porą kartų tiesiai pasakau, kad jam pirmiau reikia ne fiziškai vaikščioti į pasimatymus, kad ir koks yra didelis noras pasikasyt skaudamą vietą, bet emociškai savo tuos santykius pribaigt. Makaluojasi jis su tais neuždarytais geštaltais kaip koks ekshibicionistas.
PO PASIMATYMO
Paskui visai nutylu, klausau, tyliai geriu trečią (!) kavą, galvoju ir noriu kalbėt. Trypiu kojom, bet tyliu. Nei jam reikia tos mano nuomonės, nei man reikia pasakyt. Aš gi atsitiktinis žmogus. Paskui galvoju, gal žmogui niekas iš mandagumo to dar nesakė? Gal jis savęs negirdi? Sušiktas geros mergaitės sindromas, po velnių. Atsisveikindama paklausiu, ar galiu pasakyt, ką galvoju apie šitą susitikimą. „Varyk!“ – sako. Išdrąsėju, laišku padėkoju už susitikimą ir parašau kelias eilutes. Ir priduriu, kad nesvarbu, jog pagal nerašytas taisykles išsiųstas laiškas yra gavėjo, o ne siuntėjo nuosavybė, šį kartą viešai jį paskelbsiu.
Prisimeni, kai po gero vakarėlio prabundi ryte? Koks jausmas burnoj? Ar taip jau puoli iškart ieškot išgert ko nors stipresnio?
Kam tau nauji santykiai, jei senų santykių skonis ne tik burnoj, bet ir visuose tavo žodžiuose? Dar oda prisimena senus prisilietimus ir juos saugo.
Kam tau naujos pažintys? Kad moralinių pagirių jausmą išplautų? Kad žaizdas dezinfekuotų?
Ar sąžininga krauti visą skaudžią vakardienos naštą ant šiandienos vienadienės kavos draugės? Arba ant tos, su kuria jokių vertikalių, tik horizontalūs santykiai testuojant sostinės viešbučius? Na, nebent nori, kad tave išslaugytų, palepintų?
Tau 40 ir tu vis dar manai, kad pasimatymai ir seksas su kitomis moterimis padės pamiršti tą, kuri tavęs tokio nuostabaus nebemyli? Susitvarkyk praeitį savo galvoje pats. Niekas kitas nepadės.
Susimatysim per Scanoramą! Tikrai bus gerų filmų ir apie tai.
KARIŠKAS VAIZDELIS
Kadaise dragūnams buvo labai aišku: „Jei žirgas krito, nulipk ir kaukis toliau“. Gali palikt jį mūšio lauke, gali palaidot žirgą nežinomam kape niekieno žemėje, gali pakast savoje žemėje po mylima vyšnia, jei tik partempsi iš kovos lauko. Degiosi žvakeles ir kalbėsi maldeles, maudysies prisiminimuose, kai bus labai sušikta dūšioj. Taip ir tu, dragūne, laidok tuos santykius kaip žirgą, juk nesitampai jo kaip prabangaus brandinto arklienos steiko į pasimatymus? O apie karo veiksmus, kuriuose žuvo tavo mylimas žirgas, turi teisę klausytis tik to mūšio dalyviai ir tik tomis retomis progomis, kai iki sąmonės netekimo švenčia kadaise laimėto mūšio metines.
P.S.
Pakalbėjau su draugais. Pasirodo, kitoje apkasų pusėje situacija šiek tiek kitokia. Mylėtų vyrų besiilginčios moterys bando gedėti namuose, kol išgedi, o į pasimatymus eina ir kalba tik apie tuos buvusius, kuriuos mažų mažiausiai nori pridobti. O vienas šaunuolis bičiulis žnybtelėjo (jis visada moka, tai net nestebina): „Oi, poniai steikas nepatinka, o jei su visa kumelių kaimene į pasimatymą atvarytų?“ Ačiū, mielasis, paguodei, jau matau tą vaizdą. Pasirodo, moterys buvusius buvusius vyrus atsiveda į pasimatymus su naujais kavalieriais – čia tai bent!
O kaip jūs? Pasakojat, kaip jums su tuo ar anuo nepasisekė savo naujiems kandidatams į širdies riterius?
PROTO AISTROS 