Mano lapkričio filmai. Scanorama

Kartais į kiną žmonės ateina bučiuotis arba slėptis nuo lietaus. Bet į festivalius vaikšto ne tam, nors lauke lyja, o bučiuotis irgi yra su kuo. Nežinau, kas atsitiko, bet šiemet kaip niekad filmų pasirinkimas buvo taiklus. Visi filmai buvo verti laiko. Buvo verti diskusijų, o po vieno jų norėjosi tik tylėti.

Beveik visi  mano matyti filmai yra apie paslaptis. Apie paraleinius gyvenimus, kurių nesimato išorėje. Ir viskas yra ne taip, kaip atrodo – taip sudėliojau visus mano pasirinkimus apjungiančią mintį.

Neketinu tapti kino kritike, net nebandysiu, tik keliais žodžiais brūkštelsiu esmę, gal kam nors dar norėsis nueiti. Scanorama baigiasi tik Vilniuje, tęsiasi kituose miestuose.

 

 

VAKARĖLIS  The Party

Politika, meilė, kokainas ir kiti demonai. Kaip keičiasi mūsų elgesys, požiūris ir sprendimai, kai paaiškėja naujos situacijos detalės. Kaip sprendimai keičiasi vėl, kai paaiškėja dar kitos. Kaip ramus vakarėlis tampa visiškai neplanuotu komplikuotų santykių daugiakampių aiškinimosi chaosu su geru britišku humoru ir baigiasi kaip baigiasi. Tašku. Ir dar muzika čia – ne tik fonas.

 

 

BAISI MOTERIS   En frygtelig kvinde   A Horrible Woman

Sakoma, jei tavim manipuliuoja ir tu to nejauti – esi profesionalo rankose :) Kaip dažnai tas manipuliacijas pastebime svetimuose gyvenimuose, o savame – ne, matyt profesionalai aplink arba gerokai per arti esam. Kine iš šalies matai. Juokėsi ir vyrai ir moterys, nes atpažindavo situacijas. Skandinavai moka knaisiotis po santykius, iš jų neatimsi. Šiaip jau vyrams rekomenduoju pamatyt tą filmą labiau, nei moterims. kažkaip jiems atrodo, kad jie užkariautojai, o iš tikrųjų jie profesionalių manipuliuotojų rankose. Nors – jei rezultatu abu patenkinti, tai gal viskas OK?

 

 

 

DĖL VISO PIKTO  Ôtez-moi d’un doute  Just to Be Sure

Rami Prancūzijos provincija, kurioje netikėtai užverda aistros. Siužete kiek graikiškos mitologijos, bet gal labiau  ten viskas pastatyta ant jaunystės ir neatsargaus sekso pasekmių, iš kurių rutuliojasi  smagus siužetas. Atrodo lengvas filmas, juokai juokeliai, bet po jo klausimų sau ir kitiems kyla. Vadinasi, viskas su filmu ok. Bet nebūtinai didžiajame ekrane.

 

 

 

KVADRATAS Rutan  The Square

Verta. Net tada, kai modernaus meno muziejus aplenkiat iš tolo. Net tada, kai juos visada lankot. Ar bet kas, kas atsiranda muzijuje tampa menu? Ar bet kas, kas kuria tą meną, yra menininkas? Marš į kiną. Jokių piratinių kopijų. Jokio mažo ekranėlio. Ten viskas kitaip. Ir kine, ir filme.  Daugybė linijų, susikirtimų, paslėptų ir matomų paralelių. Modernus menas ir nebelabai modernūs (amžiumi) jo rėmėjai, šiukšlių krūvų estetika ir primatų piešiniai su aliuzija avangardinio meno parodą aname amžiuje,  socialinės medijos ir viešinimo strategijos, imigrantų ir vietinių gyventojų moralinės dvikovos, narcizų poreikis laistytis  svetimu dėmesiu, kontrastai tarp žmogaus kurtos prabangos ir gyvuliško prado, tarp vaikiško garbės supratimo ir papuvusio suaugusiojo moralės, tarp pirmapradžio savisaugos instinkto ir žmogiškos atsakomybės. Daug ten visko. Stipru. Dažnai nejauku.  Ne kiekvienam. Ir soundtrack’as geras.  Ir Claes Bang labai patrauklus, neslėpsiu, toks kilmingų kraujų vyras.

 

 

 

LAIMINGA PABAIGA Happy End

Nei laiminga, nei pabaiga. Pasirinkimai. Gražu, kol po sluoksnį kaip tvarstį nuo žaizdos nenuvynioja režisierius. Ne viskas yra taip, kaip atrodo. Kiekvienas savaip išgyvena meilės troškulio situacijas. Kiekvienas turi savų paslapčių, kurios supurto.  Po šito filmo nesinori kalbėti. Norisi tik apsikabinti. Ir neabejoti, kad tave iš tikrųjų myli.

 

 

FANTASTIŠKA MOTERIS  Una Mujer Fantástica A Fantastic Woman

Pietų Amerikos filmai kitokie. Ir moterys filmuose. Tos moterys yra tokio kietumo, kad  galvą prasiskeltum. Kad būtum moterim, turi būti beveik vyras? Jei esi kitokia, turi būti dukart stipresnė už eilinį vyrą? Kaip sugebėti atsigauti ir išsilaikyti po smūgio? Kaip gali būti pasmerkta dešimt kartų daugiau už tą, kuri tokia, o ne kitokia, nesvarbu, kad elgiatės  taip pat. Kaip meilė neturi lyties. Kaip lytis yra tik fizinio kūno reikalas, o  lytiškumas suvokiamas protu ir to proto nesirenki.  Jei tik neturite siaurai specializuoto suvokimo kaip ir kas teisinga gyvenime – pažiūrėkit. Ne viskas yra tik juoda ir balta. Yra nejaukumo, kuris  priverčia gūžtis ir  kitaip pažiūrėti į kai kuriuos įprastus dalykus.   Translytė aktorė pagrindiniame  vaidmenyje nėra dažnas reiškinys. Daniela Vega pati dainuoja filme. Sodrus tirštas balsas, bet duria. 

 

 

TU IŠNYKSTI  Du forsvinder You Disappear

Kiek mes pažįstam žmones, su kuriais gyvenam? Kiek mes elgiamės laisva valia, kiek mūsų poelgiai – tik smegenų chemijos rezultatas? Ar viskas yra taip, kaip atrodo? Ar mes galvojam taip, kaip yra iš tikrųjų? Ar tiesa yra tai, ką mes galvojam? Ar akys mus apgauna, nes smegenys pakeičia tai, ką matom? Apie tai, kaip viskas sudėtinga. Ir netikra. Ir ne visada reikia tikėti tuo, ką tu galvoji. Kažkada rašiau apie smegenų  ir mūsų poelgių ryšį. Dabar dar kartą supratu, kad tai tais dalykais noriu dar daugiau pasidomėti.   Ir kai pasakysit kam nors „Bet gi jis toks fainas“, nenustebkit, kad jums kitas atsakys „ O ką tu žinai?“ . Nes tai, ką matai, nėra tiesa.

 

Dar gerų atsiliepimų girdėjau : „Apie kūną ir sielą“, „Dievo žodis“, „Telma“, „Nemeilė“ ir aišku L.Viskončio retrospektyva – kad tik laiko užtektų viskam.

 

O ką jūs galvojat?

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s