Kitoks laiškas Tau apie meilę

Mieloji mano,

žinai puikiai, kad rašau būtent Tau. Ir Tau irgi. Ir Tau, žinoma.

Iš dviejų tūkstančių žodžių, kuriuos rašiau kelias dienas, liko vos šeši šimtai.  Gal tik tie, kurių reikia šią dieną,  kai visi rodo, kaip stipriai ir ryškiai myli.  Ar myli  Tu? Ką myli Tu? O save?

Tikrai žinau, kada Tu nemyli savęs – kai elgiesi taip, kaip kenkia tavo kūnui ir sielai. Kai darai tai, ko iš tavęs to tikisi,  nors tai tave silpnina, o ne stiprina.

Kai pasiduodi spaudimui, kai sakai „taip“, nors viduje šauki „ne“, kai  vis dar stengiesi būti gera mergaitė, nors jau užaugai ir nori pasakyt „atsikniskit“.

Kai bandai pateisint svetimus lūkesčius, užuot įsiklausiusi į savo norus.

Kai vertiesi per galvą, nes tikiesi, kad su tavim draugaus, tave mylės už tai, ką tu darai, o ne už tai, kas esi.

Kai jaustiesi nuvertinta, užgožta, žeminama ir tai atrodo normalu, nes nedraudi to daryti.

Kai atidėlioji  „paskui, kai …“ tolimai ateičiai tai, kas tau teikia džiaugsmą. Kai pirkiniais gydaisi emocines žaizdas ir gaili pinigų įspūdžiams.

Kai gyveni iš inercijos prisimindama jo pažadą apie rūpestį ir būsimus namus, nors kasdien jauti, kad alkoholis baigia išplauti pagrindą po tavo kojomis.

Kai lauki, kad už tave nuspręs užuot pati padariusi sprendimą.

Kai atstumą iki draugų matuoji kilometrais, laiku, pinigais,  o ne ilgesiu ir susitikimo džiaugsmu.

Kai pritrūksti laiko daryti tai, ką iš tikrųjų nori, nes per triukšmą, kurį kelia aplinka ir besikeičiantys vaizdai, nesugebi išgirst savęs.

Kai valgai, nes gaila išmesti. Kai geri iš nuobodulio, liūdesio ir nusivylimo, o ne su džiaugsmu šventi savo pergales.

Kai vis dar esi su tuo, kas laiko tave garantuotu dalyku gyvenime ir pamiršta elementarią pagarbą, o tu net neišdrįsti jos reikalauti.

Kai sakai tai, ką nori kitas išgirsti. Kai sakai, ką galvoji, o ne tai, ką jauti.

Kai bandai save sumenkinti, nes bijai, kad tik kiti to nepadarytų.  Kai bijai kitiems atrodyt įkyri ir pasirenki būt abejinga.

Kai knisi sau protą dėl niekų, kai užkiši galvą pykčiu, nuoskaudomis, neapykanta.

Kai elgiesi taip, kad prarandi savigarbą ir bijai, kad niekas apie tai nesužinotų.

Kai bandai pirkti tai, kas neparduodama ir  žinai, kad sumokėsi tuo, kas neįkainojama.

Kai peršalusi eini į darbą.  Ir kai gyvenimo pasaldinimui nusiperki tris spurgas su glajumi.

Tada tikrai nemyli savęs.

Nepasakysiu  Tau, kaip reikia mylėt save. Kiekvienas suranda savo receptą. Gal tau nepadės tai, kas padėjo man. Ateina akimirka, kai sustoji. Išgirsti save. Kalnuose. Svetimam mieste. Pasivaikščiojime. O tada jau lengva pradėt save mylėti.

Ne, nereikia spardyti sau į užpakalį ir reikalauti iš savęs maksimumo. Užteks nekaltinti savęs už tai, kas atsitinka ar neatsitinka, net jei bandai iš visų jėgų geriausių norų vedina. Užteks nekritikuot savęs nei tyliai, nei garsiai už tai, kad kažko nenori daryti ar negali pakeisti. Užteks nustoti daryti dėl kitų daugiau, nei jie daro dėl tavęs. Ir pusdienį nieko neveikti, jei norisi,  ir dėl to savęs negraužti. Dėkingai priimt netikėtus komplimentus, nes kažkas kitas tavyje pamatė tai, ko tu jau pripratai nepastebėti.

Ar pameni, kokia buvo tavo meilė, kai vaikai buvo visai maži?  Labiausiai norėjai, kad jų niekas neskriaustų – nei gyvenimas, nei žmonės. Drąsinai dėl kiekvieno žingsnio, guodei dėl nesėkmės, leidai klysti. Akimirkai įsivaizduok, kad pati esi mažas vaikas, tada pasitupdyk tą vaiką sau vidun. Neskaudink jo pati, neleisk to daryti ir kitiems. Va toks mano paprastas receptas. Kai susipainiosi pasirinkimuose, pažiūrėk iš šalies ir pagalvok,  ar leistum elgtis su savo vaiku taip, kaip leidi elgtis su savimi? Ar pati su savim elgiesi kaip su mylimu vaiku?

Būk pasiruošusi – kai imsi dažniau galvoti apie save ir elgtis kaip geriau tau,  prarasi kai kuriuos žmones.  Žinau, žinau,  nė už ką nenorėtum tapti pasipūtusia egocentriška persona,  tik kur ta slidi riba tarp meilės sau ir egoizmo? „Egoizmas prasideda tada, kai tau pasidaro  px žmonės, kurie neturėtų būti px.“ – pasakė man vienas brangus žmogus ir sudėliojo viską į vietas.

Siunčiu Tau daug meilės!

J.