VIETINĖ DRAUGYSTĖS DIENA

Pasaulyje pasirodo švenčia Tarptautinę draugystės dieną. Estai ir suomiai — didžiausias respect jiems! — vasario 14! Kai kuriose šalyse dar kitose kitomis dienomis. JT Generalinė Asamblėja paskelbė tarptautine draugystės diena liepos 30-ją. Ta diena turi net oficialų simbolį – Mikę Pūkuotuką! Ne, rimtai, negali būt geresnio bičo, joks Mažasis Princas ir Alisa nesusilygins su juo, ten visai kiti dalykai ir kitokia draugystė. Nežiūrint šiltų jausmų Mikei Pūkuotukui ir savo draugams, niekad nešvenčiau oficialios draugystės dienos.

— Kaip jos gimtadienis? Daug žmonių?, – klausia draugė sūnaus.
— Gimtadieny buvo gal penkiasdešimt draugų ir draugių.
— Gal draugų ir pažįstamų?
— Ne, ten buvo tik draugai!

Aha, suprantu, jie jauni, jie turi kitus standartus. Draugystė kaip ir kiti metafiziniai dalykai sunkiai apibūdinami ir suklasifikuojami. Kavalieriams pageidavimų sąrašą greit gali sudaryt, o draugams tokių kriterijų nėra: nei ūgis, nei smūgis nesvarbu, nei padėtis visuomenėje, nei šalis, kurioje gyvena, nei su kuo gyvena. Slidus reikalas.

Žmonių ryšius kažkada bandžiau surūšiuoti. Man atrodo, kad lietuvių kalboje yra per mažai žodžių apibūdinti draugystei ir jos stiprumo laipsniui.
Geras draugas, tikras draugas, vaikystės draugas, tik draugas. Šiandien, vakar, rytoj?
Geras draugas – tas kuriam galėtum paskambinti naktį, jei reikėtų pagalbos. Bet neskambini. Žinai, kad gali, ir to užtenka. Ar esi toks pats tikras draugas jam priklauso nuo į draugystę įdėtų pastangų? Ar išlaikei testą? Ar jis išlaikė?
Tikras draugas – tas kuriam jau skambinai bent kartą, kai labai labai reikėjo ir jis atsiliepė. Išbandytas. Arba tu net neskambinai, o jis atsiliepė. Nes pamatė instagrame ir suprato daugiau nei pasakei.
Vaikystės draugas – tai žmogus, su kuriuo sieja prisiminimai apie kvailystes, bendrus nuotykius, iš tos draugystės vis dar rusena šiluma ir ateina ypatingas nerūpestingumo aidas. Jis žino apie tave daugybę dalykų iš anų laikų. Ar jis geras draugas ar ne? Jis etapinis. Kaip studijų draugas. Gali virsti ir tikru, ir geru draugu.
Tik draugas – skamba keistai. Nes nesakom – net draugas! Kad ir kas buvo – vis tiek draugas!
Kartais draugais vadiname tuos, kurie net ne draugai. Bet labai norėtume, kad jie tokiais būtų.

Kadaise su drauge kalbėdamos nustatėm tokią ribą, kuri skiria gerus pažįstamus nuo draugų: gero pažįstamo gali paprašyt paslaugos. Ir paskui žinai, kad atsimokėsi panašia paslauga. Tu man – aš tau, – taip būna su gerais pažįstamais ir niekad nebūna su draugais. Nes tai, ką darai draugams ir dėl draugų, neskaičiuoji ir nieko nesitiki atgal gauti ta pačia valiuta. Draugystėj nėra jokių įsipareigojimų ir jokios naudos. Jokių mainų ir jokio išskaičiavimo. Tik malonumas. Abipusis.

Įdomi tema. Ir begalinė. Mano mieliausiam užrašų sąsiuviny gal dešimt lapų apie tai. Susitikdavau su žmonėmis įvairiais reikalais ir klausinėdavau. Smagiausia, kad kalbuosi apie darbą, šunis, sveikatą, keliones, knygą, prašau suknelei padurkus palenkt, o paskui bac – paklausiu apie draugus. Oi, kiek istorijų istorijų išgirdau. Dabar skaitau sąsiuvinį. Perkeliu čia ir išbraukiu iš ten.
Pasirašau po kiekvienu punktu, ne tik todėl, kad girdėjau istorijas, kurios dešimt kartų ilgesnės už citatas, bet ir todėl, kad pačiai daug kas aidu atsiliepia. Kiek žmonių, tiek draugystės ir draugų apibūdinimų.

— Draugai tie, su kuriais gerai. Smagu leist laiką. Ir juos gali susiorganizuot geram laiko praleidimui. Nes būna gerai ne tik su draugais tūsint.
— Su draugais kalbi ta pačia kalba. Mes skirtingai elgiamės, turim kitokį požiūrį, bet panašiai mąstom. Yra kažkokie esminiai dalykai, kurie susikerta. Gal tai vertybės, kad ir koks tas žodis nuvalkiotas korporacijų.
— Su tuo žmogumi turi būti įdomu. Ne vieną kartą. Jis pats yra įdomus ir su juo įdomu. Jis gilus, sunkiai išsemiamas, metų metais įdomus. Trumpos draugystės būna tik su sekliais žmonėmis.
— Draugystėje aš prisitaikau. Kad ir kokia esu aštri, turbūt niekur kitur tiek netoleruoju ir nesitaikau. Jei mano vyras turėtų tokių savybių, kaip, tarkim, viena mano draugė, kuri niekur neskuba ir nuolat vėluoja, jis seniai būtų nutarkuotas ir perauklėtas. Tokį jo elgesį laikyčiau nepagarba sau, o dabar tai laikau draugės išskirtinumu. Toleruoju. Neerzina.
— Jei yra meilė ir aistra — tada nereik nieko bandyt suprast, viskas be pastangų. O draugystėj kitaip, ten ir meilė ir supratimas kartu. Nėr supratimo — nėr draugystės.
— Draugus norisi džiuginti ir jais džiaugtis. Ir žiauriai norisi, kad jie būtų su tavim, kai tau ne tik gerai, bet kai tau blogai. Pas juos tai varai, kai jiems kažkas blogai.. Gal kartais esi geresnė draugė jiems, negu jie tau, bet negalvoji apie tai. Ir kai jiems visai šikna, tai tau irgi blogai, nes gi jie savi. Skauda kaip sau.
— Aš gal tik mokykloj turėjau geriausią draugę, dabar arba draugė arba ne. Yra žmonių, su kuriais nesimačiau gal penkis metus, o laikau juos draugais, nes kažkada labai intensyviai draugavom.
— Nežinau kaip tai pavadint, bet draugystei svarbu ištikimybė. Kai tau randa laiko. Ir tu nesėdi viena per Naujus metus.
– Su žmonėmis gali draugaut ilgai, nes su jais negyveni, nesimali buity. Mano draugystėms daugiau metų negu santuokai. Yra draugų, su kuriais negalėčiau atostogaut, keliaut ar dirbt kartu, bet trumpoms distancijoms tinka. Su vyru aš irgi negaliu nei atostogaut, nei dirbt, jei ką.
— Draugystė turi ribas. Ir draugai tai žino. Yra tokių žmonių, kurie mėgsta bandyti tas ribas peržengti. Atsiranda atstumas ir šaltis, nors santykiai nenutrūksta. Turiu tokių draugų, bet nesididžiuoju tokia draugyste.
— Va ką sumažina draugystė, tai ambicijas. Apkarpo. Tokie bajeriai „ar tu mane gerbi“ pasitaiko geram baliuj, bet draugystėj *daiktais* tai nesimatuojam.
— Draugystė yra pasirinkimas. Ne katorga, ne prievolė. Tu draugystėj visada laisvas, ji nevaržo tavęs, neprivalai gi draugaut. Bet draugystės prisirišimas prie žmogaus, kurio kažkada net nepažinojai, yra kažkoks nepaprastas.
– Nežinau, ar svarbu tos paslaptys, bet kuo daugiau žinai apie žmogų, tuo jis artimesnis. Ne tu ypatingesnis, kad jis tau pasipasakojo, ko nepasakė kitam, bet jei įsileido ten, kur ne daug ką neįsileidžia, vadinasi nori, kad tu jį suprastum. Kol nežinai tų dalykų, gali netyčia įskaudinti, neteisingai sureaguot, jei skaudini, kai žinai – nelabai tu draugas. Ir nekoks tas draugas, jei atvirai negali tau pasakyt, kas jam yra.
— Draugas prisimins tavo gimtadienį, net jei apie tai neprimins feisbukas. Jei prisimins tavo gimtadienį, aišku, nebūtinai jis tavo draugas. Nors tegul neprisimena gimtadienio, ne čia esmė. Esmė, kad draugas yra. Žinai, kad yra.
— Draugas yra tas, kuris tau gali pasakyt nepatogius dalykus. Ir žino, kada geriau to nedaryt. Kai jautiesi visai sušiktai, tai tau nereikia, kad draugė pasakytų,  tipo prastai atrodai. Mažiausiai nori tai girdėti iš draugės.
— Dėl draugų nieko daryti nereikia. Dėl draugų viską daryti no-ri-si. Ir net kai pamatai daiktą, kuris nudžiugins, nuperki ir tiek. Aš jau nupirkau kelias kalėdines dovanas, jaučiu nesulauksiu Kalėdų, padovanosiu be progos.
— Draugystė labai paprastas dalykas. Jei tau gerai su tuo žmogum daryt bet ką – kalbėt tylėt, valgyt daryt, nieko neveikt, keliaut,  o jam gerai su tavim – tai draugystė.

Ir man dzin, kad kad mano gimtadienyje nebuvo penkiasdešimt draugų. Noriu turėt tiek draugų, kad jiems turėčiau laiko. Kiekvienam. Ir ne tik apie juos pagalvoti.

Aš nešvenčiu tarptautinės draugystės dienos. Aš švenčiu vietinę.

Bet kurią dieną, kai susitinku su savo draugais. Kai einu į kiną, kai savaitgalį einam valgyt tartaro, kai bėgte tarp darbų susimatom kavos, kai būna planuoti pižamų vakarėliai. Kai neplanuotai ir spontaniškai.  Kai išklausau ir mane išklauso. Kai vežu mamos obuolių sūrio draugei.  Kai mane aplanko skambučiu iš anapus vandenyno sunkiai suderinamu laiko skirtumu. Kai važiuoju aplankyt kad ir kokie po velnių brangūs tie bilietai. Kai pasirašau avantiūrai, nes reikia kompanijos. Kai darau skaniausias midijas mieste ir kepu čyzkeiką, nes tą dieną noriu švęsti draugystę.