Užjūrio princai, kuriems reikia pinigų

Ar skaitėt šitą žinią, kaip Lietuvos moterys pinigus atiduoda svajonių jaunikiams?  Arba kaip laiku susigaudo?

Man džiugu, kad moterys turtingos. Ir liūdna, kad  jos veltui švaisto pinigus.
Panašių istorijų, kurios neprasiskverbia į viešumą dėl pareiškimų policijai,  būna gerokai daugiau. Apie kai kurias nutylima net artimoms draugėms, nes gėda. Tylėjimas tampa  garantija, kad niekas nesužinos, o prarasti pinigai  – užmokesčiu už savo klaidą arba kelis mėnesius jausmo, kad esi geidžiama ir mylima.

Svajonės kaina

Labiausiai nenorėčiau, kad dabar imtumėte komentaruose teisti tą ar kitą moteriškę, baksnoti pirštu ir šaipytis  iš jos nenuovokumo. Kuo ta moteris  skiriasi nuo nepatyrusio vairuotojo, įvažiavusio į kitą automobilį ar nulėkusio griovin nepažįstamoje trasoje ? Ar ši istorija labai skiriasi nuo tų istorijų, kurias kadais aprašiau pasakodama apie klaidas greitųjų pinigų perlaidų  džiunglėse.  Kuo ji skiriasi nuo netikusio investavimo, kurio pasekmes kai kas dar skaudžiai prisimenam?

Niekuo. Tu nepatyręs investuotojas, o svajonė labai graži. Važiuoti automobiliu ten, kur nori ir jausti laisvę, parduoti kažką už  per didelius pinigus,  pasinaudoti gera progą nusipirkti labai pigiai. Čia gi svajonė labai žmogiška, tyra ir tikra, – atsignybti gabalėlį laimės, šilumos, meilės, turėti partnerį, namus. Kas neturi tokios svajonės?  Nemokit ranka, „et, boba!“ Vyrus elegantiškai apgauna ir perkant automobilius. Ne tik  tada, kai pinigų perlaidas nuneša vėjais, bet ir tais atvejais, kai nusiperka kokią paskenduolę-pelkių Vandą, kuri kadais vadinosi Audi  arba ledinį bmw, kuriuo kunigo žmona važinėjo tik iki bažnyčios.

Visi mes turim silpnų vietų. Mes norim mokėt pigiai ir gaut daug. Užtat ir pigūs kvepalai kvepia ne taip, ir užjūrio princai pasirodo apgavikai. Kuo didesnė svajonė, tuo daugiau esam linkę sumokėt. O jei labai ilgai laukėm? Tada dvigubai daugiau. Kas, kad sveikas protas mato, jog čia beveik pelėkautai, kuriuose sūrio niekada net ir nebuvo. Jei babytės atiduoda pinigus avarijos žalai atlyginti nors anūko su mašina net neturi, tai ar taip jau juokinga matyt moterį kuri po kelių mėnesių (!!!)  bendravimo (!) pasiruošusi investuoti (ir finansiškai) į bendrą būsimą šeimos laimę?

Norit saugumo – nelįskit į intenetą

Mes su savuoju turbiniu lietuviško interneto greičiu įšokom ten, kur kiti jau seniai taškėsi. Neišmokę dorai susikalbėti, pastebėti povandeninių srovių ir raudonų vėliavyčių, tik smagiai taškomės ir žvygaujam iš pasitenkinimo.  Mums niekas nesakė, kad virtualus pasaulis turi maždaug turi tiek pat % idiotų, psichopatų, narcizų, apgavikų ir t.t., tik tam tikrose anapusinės realybės vietose jų koncentracija šimtais kartų viršija suvokimo ribas. Psichopatas-sociopatas (nesigilinau diagnozuoti)  man buvo pakliuvęs.  Jau kažkada rašiau, kad jam paskui nebeliko nieko kito, kaip suvaidinti savo paties mirtį… Kaip nustebau, kai kitais metais per Velykas jis virtualiai prisikėlė.  Kai prisimenu tą istoriją, suprantu, ką daryčiau kitaip, kad būtų daugiau malonumo žaisti žaidimą. Kadangi taistorija nebuvo kaip nors finansiškai traumuojanti, džiaugiuosi patirtimi, nes tokių siužetų vingių nesugalvočiau ir nepadoriai daug svaigalų suvartojusi ar rašydama fantastinį romaną.

Milijonai ieško poros internete. Ir gerai daro. Jei galvojat, kad tik pernokusios lietuvaitės nabagės tepakliūva į spąstus – neabejokit.  Pilnas intenetas puslapių, kuriuose moterys dalijasi tokių vyrų tapatybėmis, el. paštais,  nuotraukomis, apgavysčių schemomis. Dalis moteriško pasaulio verkia – ir Europoj, ir Amerikoj. Patyrusios specialiuose puslapiuose moko naujokes nepasimaut… Anksčiau dar žviltelėdavau ten, dabar nebegaištu laiko – akis atmušta  matosi iškart :) Dabar gerokai įdomiau, kaip moterys vyrus mausto. Tiesa, mausto iš tikrųjų vyrai po moteriškomis nuotraukomis pasislėpę. Jie savo lyties jautrias vietas gerai pažįsta, žino, už kur imti ir į kurią pusę pasukti.

 

Meilė už pinigus

Čia gabaliukas iš seno teksto, kuriame šiek tiek rašiau apie dieviško grožio princus su praktiškai faberže kiaušiniais :) Visi jie gražūs, turtingi, kaip pasakoj, o mes moterys vis dar tikim  Pelenės istorija, nors mums nebe 10, ir ne 18. Koks normalus vyras ieškos moters už jūrų marių? Kaip jis ją įsimylės per atstumą, kai gali įsimylėt bet ką šalia? Citata:

Moterų istorijos skaudžiausiai skamba. Kai vyrai siunčia pinigus merginoms iš Afrikos, kad šios nusipirktų  bilietus ir atvažiuotų į darganotą Lietuvą, man kažkaip dzin. Gal tokia vyrų dalia – ko negali gauti veltui, turi nusipirkti? Juo labiau visoje šitoje dramaturgijoje mažiau jausmo, daugiau geismo ir noro pasipuikuoti. Vyrų svajonė į lovą pasiguldyt egzotiškos spalvos moterį ir dar pasirodyti prieš kitus kainuoja…   Vienos istorijos iniciatorius tiesiai šviesiai rėžė jį nuo perlaidos atkalbinėjusioms banko moterims: „O ką, tik įsivaizuokit, kaip X mieste šalia manęs vaikščios graži afrikietė. Jūs gal pavydit, ar ką, jei tiek klausinėjat, greičiau jai pinigus siųskit.“

SCHEMA: Ji su juo susipažįsta internetu: FB, LinkedIn, Skype, Instagram – rimti reikalai.  Jis kariškis. Paprastai našlys  (žmona žuvo avarijoje ar mirė nuo vėžio), turi vaiką (kažkodėl tie vaikai tradiciškai iki 12 metų nepriklausomai nuo „tėvo“ amžiaus). Tuo metu likimo vyras yra misijoje – dabar visi Sirijoje (anksčiau buvo Afganistane ir Irake). Dažnai sako, kad jie naftos platformose,  veikia taip pat gerai kaip „misija“. Rimti vyrai. Kažkuriuo metu dar parodo savo pasitikėjimą – ir finansinį irgi. Beje, tas pinigų viliojimas – rimtas verslas ir jie daro mažai klaidų. Su moterimis susirašinėja moterys, su vyrais – vyrai, nes taip kiekviena lytis geriau žino savo psichologines ypatybes. Šalia komanda – visada galima pakalbėt ir su mamomis, ir su dukromis…  

Istorijos vystosi pagal standartinius scenarijus.

1 variantas:  atsitinka jam kažkoks forsmažoras pakeliui į Lietuvą ar kitą susitikimo vietą, arba ištinka ūmi liga jo mamą ar vaiką ir reik gelbėt pinigais. Trumpam. Gi atiduos. Gi rodė, kad turi ir pasiruošęs dalintis.

2 variantas: reikia išsipirkt iš tos misijos=platformos – susimokėt pinigų, kad dvi mylinčios širdys galų gale plaktų vienu ritmu  ne tik prie jaukios šieno kupetos.  Mat jis  iš ten atvyks su pinigų lagaminėliu sutikti su ja saulėlydžio, pinigai ne svarbiausia, meilė svarbi.

„Turiu jam padėti!“ – skuta moterytė pervesti pinigų, jaučiasi reikalinga ir rūpestinga, logikos neieškokit, ji išjungta.  Kodėl jis negali sumokėti? Neturi draugų? Giminių? Koks jis kariškis, jei dėl moters meta tarnybą? Skystakiaušis dezertyras? Visai ne, jis tikras vyras. Čia gi meilė. O pinigų  jis pats negali sumokėti, nors turi daug, nes, matote, ten, kaip sako, yra „toks paprastas internetas, kuriuo galima susirašinėt, o negalima prie banko prisijungti…“

Pavargusios nuo vienatvės, tyliai saldžiai užliūliuotos gražių žodžių ir dėmesio, moterys mėgaujasi teigiamom emocijom, maudosi susižavėjimo voniose. Joms gera, bet širdies gilumoje jaučia, kad už tai reikės sumokėti… Ašaros – per menkas mokestis. Moka grynais, nors jaučia, kad po apmokėjimo meilė baigsis. Bent jau sąskaitą ji apmokėjo po to, kai gavo paslaugą – iliuzinį išsivadavimą iš vienatvės.

Užteko nuotraukos 

Esu girdėjusi istorijų iš pirmų lūpų. Esu ne kartą mačiusi tokių princų, kurių pasiūlymai vertė žagtelėti ir užsisvajoti. Tiesa, feisbuke išvengiau kariškių antplūdžio, tik pastarosiomis savaitėmis padaugėjo kandidatų į draugus.  Beje, jei manot, interneto pažinčių portalai – tai pelkė, feisbukas rami bala, o jau LinkedIn – tikrai saugi sala galvokit iš naujo.  Ten irgi jie neršia. Apačioje foto iš vienos gelbėjimo akcijos, kurioje teko dalyvauti. Kad nereiktų lyginti nuotraukų ir rasti 10 skirtumų, padariau tokį gifą. Beje, akcija buvo sėkminga. Tik net ir paveiksliuką pamačiusi mergina negalėjo patikėti, kad ji jau puse Pelenės batelio buvo pelėkautuose.

Pakalbam apie užjūrio princus, kuriems reikia pinigų. Paskui galėsim pakalbėt apie tautinius, kurie išlavinę tam tikras fotografijos rūšis ir sparno rėžimo taktikas.

Beje, ar Jums princai atjoja per feisbuką, per pažinčių portalus?  Ar girdėjote laimingų, juokingų, skausmingų istorijų?  Man pačiai pakanka kokių trijų ženklų, iš kurių lengvai įvertinu princą. O jūs? Į ką žiūrit  jūs?  Ar norit žinoti, į ką aš? Ar žinot, kaip patikrinti savo princą? Iš ko atpažinti? Kaip suprasti, kad jis ne tas, kuo save laiko? Ar mokat gerai guglinti?

Kasdien FB man siunčia princus norinčius tapti draugais, juos trinu  be gailesčio. Jei norėsit, būtų smagu ir naudinga padaryti „vieno atvejo analizę“ beveik realiu laiku. Su detalėmis, kur žiūrėt ir ką matyt? O gal geriau pasvajokim ir dar kartą patikėkim stebuklais? Neilgai teks laukti – tik iki akimirkos, kai jis prabils apie pinigus.