Užjūrio princai, kuriems reikia pinigų

Ar skaitėt šitą žinią, kaip Lietuvos moterys pinigus atiduoda svajonių jaunikiams?  Man džiugu, kad moterys turtingos. Ir liūdna, kad  jos veltui švaisto pinigus.
Panašių istorijų, kurios prasiskverbia į viešumą dėl pareiškimų policijai,  būna gerokai daugiau. Tik apie kai kurias nutylima net draugėms, nes gėda. Tylėjimas tampa  garantija, kad niekas nesužinos, o prarasti pinigai  – užmokesčiu už savo klaidą (arba kelis mėnesius jausmo, kad esi geidžiama ir mylima).

Svajonės kaina

Labiausiai nenorėčiau, kad dabar imtumėte komentaruose teisti tą ar kitą moteriškę, baksnoti pirštu ir šaipytis  iš jos nenuovokumo. Kuo ta moteris  skiriasi nuo nepatyrusio vairuotojo, įvažiavusio į kitą automobilį ar nulėkusio griovin nepažįstamoje trasoje ? Ar ši istorija labai skiriasi nuo tų istorijų, kurias kadais aprašiau pasakodama apie klaidas greitųjų pinigų perlaidų  džiunglėse.  Kuo ji skiriasi nuo netikusio investavimo, kurio pasekmes kai kas dar prisimenam?

Niekuo. Tu nepatyręs, o svajonė labai graži. Važiuoti automobiliu ten, kur nori ir jausti laisvę, parduoti kažką už  per didelius pinigus,  pasinaudoti gera progą nusipirkti labai pigiai. Čia gi svajonė labai žmogiška, tyla ir tikra, – atsignybti gabalėlį laimės, šilumos, meilės, turėti partnerį, namus. Kas neturi tokios svajonės?  Nemokit ranka, „et, boba!“ Vyrus elegantiškai apgauna ir perkant automobilius. Ne tik  tada, kai pinigų perlaidas nuneša vėjais, bet ir tais atvejais, kai nusiperka kokią paskenduolę pelkių Vandą, kuri kadais vadinosi Audi  arba ledinį bmw, kuriuo kunigo žmona važinėjo tik iki bažnyčios.

Visi mes turim silpnų vietų. Mes norim mokėt pigiai ir gaut daug. Užtat ir pigūs kvepalai kvepia ne taip, ir užjūrio princai pasirodo apgavikai. Kuo didesnė svajonė, tuo daugiau esam linkę sumokėt. O jei labai ilgai laukėm? Tada dvigubai daugiau. Kas, kad sveikas protas mato, jog čia beveik pelėkautai, kuriuose sūrio niekada ir nebuvo. Jei babytės atiduoda pinigus avarijos žalai atlyginti nors anūko su mašina net neturi, tai ar taip jau juokinga matyt moterį kuri po kelių mėnesių (!!!)  bendravimo (!) pasiruošusi investuoti (ir finansiškai) į bendrą būsimą šeimos laimę?

Norit saugumo – nelįskit į intenetą

Mes su savuoju turbiniu interneto greičiu įšokom ten, kur kiti jau seniai taškėsi. Neišmokę dorai susikalbėti, pastebėti povandeninių srovių ir raudonų vėliavyčių, tik smagiai taškomės ir žvygaujam iš pasitenkinimo.  Mums niekas nesakė, kad virtualus pasaulis turi maždaug turi tiek pat % idiotų, psichopatų, narcizų, apgavikų ir t.t., tik tam tikrose anapusinės realybės vietose jų koncentracija šimtais kartų viršija suvokimo ribas. Psichopatas-sociopatas ( nesigilinau diagnozuoti)  man buvo pakliuvęs.  Jau kažkada rašiau, kad jam paskui nebeliko nieko kito, kaip suvaidinti savo paties mirtį… Kaip nustebau, kai kitais metais per Velykas jis virtualiai prisikėlė.  Kai prisimenu tą istoriją, suprantu, ką daryčiau kitaip, kad būtų daugiau malonumo žaisti žaidimą. Kadangi taistorija nebuvo kaip nors traumuojanti, džiaugiuosi patirtimi, nes tokių siužetų vingių nesugalvočiau ir nepadoriai daug svaigalų suvartojusi.

Milijonai ieško poros internete. Ir gerai daro. Jei galvojat, kad tik pernokusios lietuvaitės nabagės tepakliūva į spąstus – neabejokit.  Pilnas intenetas puslapių, kuriuose moterys dalijasi tokių vyrų tapatybėmis, el. paštais,  nuotraukomis, apgavysčių schemomis. Visas moteriškas pasaulis verkia – ir Europa, ir Amerika. Patyrusios moko naujokes nepasimaut… Anksčiau dar žviltelėdavau ten, dabar nebegaištu laiko – akis atmušta :) Man dabar gerokai įdomiau, kaip moterys vyrus mausto. Tiesa, mausto iš tikrųjų vyrai po moteriškomis nuotraukomis pasislėpę. Jie savo lyties jautrias vietas gerai pažįsta, žino, už kur imti ir į kurią pusę pasukti.

Užteko nuotraukos 

Esu girdėjusi istorijų iš pirmų lūpų. Esu ne kartą mačiusi tokių princų, kurių pasiūlymai vertė žagtelėti ir užsisvajoti. Tiesa, feisbuke išvengiau kariškių antplūdžio, tik pastarosiomis savaitėmis padaugėjo kandidatų į draugus.  Beje, jei manot, interneto pažinčių portalai – tai pelkė, o feisbukas rami bala, o jau LinkedIn tikrai saugi sala galvokit iš naujo.  Ten irgi jie neršia. Apačioje foto iš vienos gelbėjimo akcijos, kurioje teko dalyvauti. Kad nereiktų lyginti nuotraukų ir rasti 10 skirtumų, padariau tokį gifą. Beje, akcija buvo sėkminga. Tik net ir paveiksliuką pamačiusi mergina negalėjo patikėti, kad ji jau puse batelio buvo pelėkautuose.

jaunikis gifas.gif

Pakalbam apie užjūrio princus, kuriems reikia pinigų. Paskui galėsim pakalbėt apie tautinius, kurie išlavinę tam tikras fotografijos rūšis ir sparno rėžimo taktikas.

Beje, ar Jums princai atjoja per feisbuką, per pažinčių portalus?  Ar girdėjote laimingų, juokingų, skausmingų istorijų?  Man pačiai pakanka kokių trijų ženklų, iš kurių lengvai įvertinu princą. O jūs? Į ką žiūrit  jūs?  Ar norit žinoti, į ką aš?

Patikrinau, šiuo momentu neturiu jokio kandidato feisbuke draugų eilėje, bet gal būtų smagu padaryti „vieno atvejo analizę“ beveik realiu laiku. Su detalėmis, kur žiūrėt ir ką matyt? O gal geriau pasvajokim ir dar kartą patikėkim stebuklais? Neilgai teks laukti – tik iki akimirkos, kai jis prabils apie pinigus.

O ką jūs galvojat?

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.