2018-ieji. METŲ ATASKAITA

Galėčiau jau nerašyti metų atsaskaitų. Nes skaitydama senas suprantu, kad bet kuri be kelių smulkių detalių būtų tinkama ir šiai dienai, ir šiems metams.

Tai buvo pirmieji ištisi metai su knyga Dovana beveik suaugusiai dukrai. Pajutau, kad knyga tarsi baigė vieną etapą ir padėjo tašką. Ar kas pasikeitė mano gyvenime iš esmės? Ne. Nei karūna užaugo, nei trečia ranka, kuria galiu nesustodama rašyti. Turiu prisipažinti, visus metus nė neatsiverčiau savo knygos. Ne todėl, kad žinau, kas ten parašyta. Norėjau atsiriboti ir pamiršti, ką ir kaip parašiau. Nes tada taip galvojau. Gal dabar rašyčiau kitaip? Aišku. Ir nuo sausio 1-osios pradėsiu skaityti  ją po truputį kasdien – po vieną dieną – taip, kaip rekomendavau kitiems. Tą knygą parašiau ir sau. Su visais jos patarimais ir istorijomis.

Šiemet rašiau žurnalui LAIMĖ ir tai buvo iššūkis. Nes atrodė, kad nemoku rašyti žurnalui, nežinau, ko iš manęs tikisi, nes gi skaitantieji viską ir taip žino. Bet išmokau. Rašau toliau. Kas mėnesį. 

Dar… Delfis atsargiai pasiklausė, ar gali imti tekstus iš mano  tinklaraščio archyvų. Kai kartais ten perskaitau kažką  seniai rašytą, nustembu. Net patinka. 

O visa kita? Metai buvo turiningi, intensyvūs, pilni įvykių, projektų, naujų žmonių, pažinčių ir kelionių. Bent dukart per mėnesį kažkur skridau. Ne visos kelionės buvo tos, apie kurias svajojau, bet.. pati kalta – svajoti reikėjo konkrečiau.

Nežiūrint didelio tempo, buvo daug ramybės. Ne tos, kuri migdo ir atbukina. Tokios, kuri leidžia žiūrėti į viską su atlaidumu. Žinoti, kas kodėl vyksta ir suprasti, kad tai ne apie mane. Ir nebesukti sau ir kitiems galvos. Gal čia kaltas mano susidomėjimas smegenimis? Kai žinau, kad kai kurie procesai veikia be mūsų valios, daug lengviau gyventi.

Ne, šių metų nenoriu pamiršti taip, kaip praėjusių. Šie buvo tokie, kokie man patinka. Ir aš buvau juose tokia, kokia patinku pati sau. Sąžiningesnė. Sau. Gal dar ne mergina su gitara, bet jau nebe gera mergaitė, o beveik pati sau ponia. Kaip atsisakyti kelionės, draugijos ar darbo pasiūlymo, kurie patiekiami ant lėkštutės auksiniu krašteliu? Tai visai paprasta, nebandėt? Paprasta, jei klausi savęs prieš apsispręsdama. „Ar aš iš tikrųjų to noriu?“. Ir džiaugiesi bet kokiu atsakymu, kuris eina iš vidaus. Net neigiamu. Galbūt aš ir dabar labai tiksliai nežinau, ko noriu, bet labai aiškiai žinau, ko nenoriu ir ko man nereikia. Ir galų gale išdrįstu tai pasakyti garsiai. 

Ar pakartočiau šituos metus? Žinoma.

Esu labai dėkinga šiems metams, nes jie buvo tikra prabanga.

Prabanga iš lėto kalbėtis, dosniai dalintis laiku, kurio taip trūksta,  skirti dėmesio ir jo gauti. Kokybiško. Daug. 

Prabanga nesisprausti į rėmus, kurie spaustų mane, o džiugintų kitus.

Prabanga, nes nereikėjo desperatiškai griebtis neįdomių darbų, kol atsirado tas, kuris man įdomus. Ir aš įdomi jam.

Prabanga pastebėti žaidimus, kurie man nepatinka ir atsisakyti juos žaisti.

Prabanga nustebti dėl įvykdytų svetimų pažadų tada, kai buvau juos pamiršusi.

Prabanga pasakyti sau, kad vienas etapas baigėsi ir leisti sau neskubant pradėti  kitą.

Prabanga susikurti naujas tradicijas ir skirti laiko išlaikyti senas. 

Prabanga išleisti krūvą pinigų tam, ko kiti nė nepastebi, o man tai svarbu.

Prabanga sąmoningai nesuteikti nei sau, nei kitam trečio šanso, kai dviem jau nepasinaudota.

Prabanga šypsotis iki krūminių dantų geroje kompanijoje geriant šampaną persirengimo kabinoje ir juokauti apie tą dieną atsitikusį epic fail, kuris iš esmės turėjo būti vertas kibiro ašarų.

Argi jums metai nebuvo prabanga, jei ją ne pinigais matuojat? 

Turiu kelias sistemines klaidas, kurios šiemet buvo labai ryškios: 

Neišmokau ir turbūt neišmoksiu nepastebėti smulkmenų. Jos pačios krenta į akis, paskui savarankiškai susidėlioja į dėliones. Manęs tai neerzina, tai erzina kitus. Draugai jau priprato.

Neišmokau pastebėti, kad kas nors su manim flirtuoja… ( žinau, tai atrodo neįmanoma, bet galiu prisiekti – visos draugės mato, o aš – ne!). Na, kai tiesiai šviesiai prisipažįsta po metų ar dešimties – tada jau žinau, kad tai buvo.

Nesugebu prisiminti daugybės dalykų (savo žodžių, darbų, poelgių), tačiau šiemet kaip niekad dažnai sulaukiau priminimo apie tai, ką padariusi iškart pamiršau. O tie dalykai kažkam vis dar liko esminiai ir verti gražiausių prisiminimų po daugelio metų. Sklerozė fainas dalykas, kai yra kas gerus dalykus primena – kaskart iš naujo pasidžiaugi.

Per retai klausausi  intucijos ir vis dar šiemet pasimoviau pasikliovusi kvailais racionaliais savo argumentais. 

Nominacijos:

Metų smagumas: dviejų brandžių porų vestuvės.

Metų žodis: sugrįžimai.

Metų kova: su spaustuve.

Metų ištvermė: neperskaičiau nė vieno komentaro delfyje.

Metų įprotis: įdėmiai žiūrėti ar šuo dar kvėpuoja.

Metų fuck up: pirmą kartą gyvenime pražioplintas skrydis. Beje, atsidūrus oro uoste laiku.

Metų netikėtumas:  būti cituojamai.

Metų komplimentas: iš profesionalų.

Metų priminimas: gyvenimas turi būti fUn.

Metų įvaizdis: lygiaplaukė iki lietaus ir garbanė po jo. 

Metų akcija: apgauti romantišką princą iš Indonezijos.

Metų patirtis: ilgiausia fotosesija ever –  kelias dienas iš eilės. 

Metų nusivylimas: nepadaryta nė viena nuotrauka savo fotoaparatu.

Metų paradoksas: man nebereikia, kad mane suprastų.

Metų dovana: ta, kuria negaliu viešai pasigirti.

Metų nuodėmė: be sąžinės graužaties

Metų skausmas: įrašytas neištrinamu rašalu.

Metų vizitas: į kokpitą pas pilotus

Metų gėda: metinis sporto klubo abonementas ir tik 8 įvykusios treniruotės!

Metų tradicija: šampanas su bosu komandiruotėse darbo dienos pusryčiams 

Metų pirkinys: kvepalai, akiniai ir batai. Nieko naujo.

Metų nusivylimas x2: klausytis nemalonių dalykų apie pažįstamą žmogų iš nepažįstamo žmogaus.  

Metų stilius: arba sportbačiai, arba aukštakulniai

Metų palengvėjimas: santykiai, nutrūkę gatvėje lengvai ir be žodžių. 

Metų pasimatymas:  kaip iš filmo.

Metų įkvėpimas: moterų solidarumas. 

Metų bėda: kai pirmą Kalėdų dieną sugenda 3 esminiai prietaisai ir iš viso to ima juokas.

Metų stebuklas: kai antrą Kalėdų dieną 2 iš 3 jau veikia.  O trečią Kalėdų dieną paaiškėja, kad trečias prietaisas  dar turi garantiją po buvusio remonto ir bus greitai pataisytas. 

O dabar  viską parašiusi su malonumu peržiūrėjau savo metų Instagramo istorijas. Būdas perbėgti vaizdais per visus metus – tobulas. Buvau pamiršusi bent kelias keliones, daugybę susitikimų, nuotykių, nuostabių vaizdų ir įspūdžių. Metai buvo pilni, o prisiminimuose atrodė gana santūrūs ir ramūs. Mūsų atmintis mus apgauna, deja. Nieko tekste netaisysiu, tebūnie jis iš atminties… Update. Jau parašius teko išbraukti metų nusivylimą, nes manęs paprašė išsitraukti fotoaparatą ir padirbėti. Gyvenimas keičiasi greičiau nei parašau apie jį.


Šiandien su glėbiu gėlių einu  į vestuves, o rytoj su kitu glėbiu eisiu į laidotuves. Toks gyvenimas. Svajoju apie kitų metų keliones, susitikimus, projektus, žmones. Bet svajodama turiu nepamiršti gyventi. Gyvenu. Nebelaukiu, kol man kas nors turės laiko. Čia ir dabar – visas geriausias mano laikas. Su tais, kas to laiko dabar turi man. Be jokių „jeigu“, „gal kada nors, kai “, „ kai tik galėsiu“, „jei tik bus…“. Nebus nieko daugiau nei turim šiandien, neturėsim daugiau nei  patys pasiimsim iš šios dienos.  Ir jei šiandien norisi pamatyti vieną ar kitą žmogų, tai ir pamatykim. Jei norisi šiandien pasakyt tai, ką jaučiam ir kaip jaučiamės, sakykim – nesvarbu, kad neatitinkam kitų žmonių mums skirtų vaidmenų ar priklijuotų etikečių. Jei darom viską iš širdies, o ne iš pareigos, vadinasi, gyvenam kaip norim. 

Ir jei jus dar kartais kankina  sunkus apsisprendimo  klausimas, „O kas bus, jeigu…?“,

tai pagalvokit, kas bus jeigu … nebus?

2017 metų ataskaita

2016 metų ataskaita

2015 metų ataskaita

Reklama

O ką jūs galvojat?

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.