Metams baigiantis galvojau, kad reikia pradėti naują projektą., lyg man senų per mažai. Rašysiu apie smegeninę – pati save pagąsdinau. Tik kartą per savaitę – nuraminau. Pvz. trečiadieniais – konkretizavau. Beveik sugalvojau pavadinimą.
Susirašiau temų planą. Iš anksto apribojau žodžių kiekį ( nepavyko – priskiedžiau šį kartą per daug), nes visi gi labai tingi skaityti. Nors iki šiol taip nedariau – rašydavau, kai rašydavosi. Totalus chaosas buvo, kaip aš pati.
Ai, dar pasisvėriau (čia irgi į temą), nuo Naujųjų reik kažką daryt – ėst mažiau, judėt daugiau ir gert vandens. Šampės du buteliai ir kavos litras man daug lengviau gali sutekėti į kūną, nei vandens bambalys, nežinau kodėl. Turbūt dėl skonio. Kava netonizuoja, šampanas kvailumo neprideda, pakankamai jo turiu ir blaiva. Tai va, jau iš anksto žinau, kad nepavyks. Nei nuo Naujųjų, nei nuo pirmadienio. Gal nuo ryt?
NAUJAMETINĖS REZOLIUCIJOS
Kad ir kaip gerai žinome, ką turime daryti, mes to nedarome, kad pasiektume to, ką norime. Kaip mano draugė visada paguodžia: „žmonės yra silpni“. Žmonės nėra silpni. Silpna jų sąmonė, o smegenys stiprios.
Galima youtubėj pažiūrėti, kaip B. Libet netobula technika prieš daugel metų darė eksperimentą, kuris parodė, kad smegenyse atsiranda signalas pajudinti ranką puse sekundės anksčiau nei eksperimento dalyvė pažymi savo sąmoningą sprendimą, o tik dar vėliau ta ranka pajuda. Daugybė vėlesnių funkcinio magnetinio rezonanso tyrimų parodė, kad sprendimą iš smegenų aktyvumo galima nuspėti 7-9 sekundės iki žmogui jį suvokiant ir padarant.
Bet kai mes sąmoningai surašom sąrašą dalykų, kuriuos mes norim keisti nuo Naujųjų, viskas veikia kitaip. Tarkim, nusikratyt šiek tiek kalėdinio lašinio, nes kažkur jau nesusieina, drabužiai tikrai susitraukė, be to ploni žmonės labiau patrauklūs (čia jau kultūros, visuomenės spaudimas, žinau, gyventumėm ten, kur storas žmogus yra patrauklus ir nė nekiltų tokių erezijų). Kaip visi gyvūnai mes turim valgyt, kad išliktume – čia bazinis poreikis. Ir kaip dabar nevalgyt? Žiūrim į save nuogus veidody ir galvojam apie maistą, kad nereikia jau daugiau. Šaldytuvą atsidarom – irgi apie maistą galvojam – norisi. Pavalgom. Kur mūsų sąmoningumas? O ryte iš lovos nesikeliam – ramu, gera. Murkiam kaip gyvūnai. Joks gyvūnas nelaksto savo malonumui – pvz. 10 km ryte. Būsim alkani, tada pasivaikysim kokį žvėrį maistui. Sportas ir kūno tobulinimas susijęs su dar vienu iš trijų esminių žmogaus poreikių – aha, būtent su juo). Tai kaip dabar nabagėms smegenims kovoti su dviem baziniais poreikiais – noru ėsti, kad nenumirtum ir noru žavėti, kad galėtum daugintis? Savisaugos instinktas laimi normaliom sąlygom, bet užtat įsimylėjus valgyt nebesinori.
Smegenys tingios. Jos sveria apie 2% kūno masės ir sunaudoja maždaug 20% kūno energijos, ir daro viską, kad tik sumažintų intelektualinę veiklą ir energijos suvartojimą. Kad tik iš jų niekas nieko per daug nenorėtų.
NEAPGAUSI – NIEKO NEBUS
Mes norim kažką daryti kitaip, nes taip kaip yra – mums nepatinka. Bet tai mums nepatinka, o smegenims – patinka. Ir didžiausia bėda tam – kad kažką pakeistume gyvenime nuo Naujųjų, nuo pirmadienio reikia apgauti smegenis. Save, galima sakyt. Bandėt? Pavyko? Tai va. Jei dar prisiminsim, kad ne mes turim smegenis, o smegenys turi mus – beveik neįmanoma.
YPATINGOS APLINKYBĖS. Smegenims nėra žodžio „reikia“. Mes tokie protingi ir galim sakyt ką norim, bet jei nebus situacijos (atsitiktinai ar dirbtinai sukurtos), kuri paskatins pokyčius, niekas nepasikeis. O pirmąją Naujųjų dieną nėra jokių ypatingų aplinkybių. Na, nebent tą dieną tau pasipiršo ir jau matai save liekną kaip smilgą vestuvių dieną. Prarasi apetitą iškart. Iš streso.
SPAUDIMAS. Geriausias būdas, sako, socialinis spaudimas – prisižadėt žmonėms, kurie svarbūs, kurie turi mums įtakos, kad kažką darysim. Na, Naujųjų metų rezoliucijos tam ir rašomos viešai, ane? O pvz., dėl sporto – asmeniniam treneriui gėda pasakyt, kad neateisi į treniruotę. Nesmagu. Diskomfortas. Nuvertėsi jo akyse, o čia jau gali kiti bėdų su hierarchijos poreikio realizavimu.
RUTINA. Kita apgavystė – sukurti dinaminį stereotipą. Tokį patį, kaip ryte vos prabudus paimt į rankas telefoną ir paskrolint. Smegenims patinka pastovūs dalykai – pabandykit apseit dieną be telefono ir pajusit kokios „lomkės“. Tai jei tas kažkas taps įpročiu – smegenys tuo apsidžiaugs ir neleis to nedaryt. Ne dėl to, kad tai teisinga, sveika, naudinga, reikalinga, o dėl to, kad joms dabar taip patogu.
BAIMĖ. Kažkaip lengvai bent pusė rūkančių su infarktais ir insultais pagulėjusių reanimacijoje iškart meta rūkyti. Ir dar plius pradeda sveikiau gyventi. Na bet be sporto niekas nenumirė. Ir nuo kalėdinio prieauglio…
INFORMACIJA. Galima maudytis specializuotos informacijos vonioje ir bendrauti su tam tikrais žmonėmis – kai smegenys bus užpiltos sveikos gyvensenos, sporto ir pan. informacija, jos gali vieną dieną palūžti.
Bet iš esmės – mes pradedam veikti tada, kai sprendimą priima smegenys. Ir liūdna, ir linksma, ar ne? Tai gal dar torčiuko ta proga?
Daugiau iš „trečiadienio dozės“ apie smegenis
PROTO AISTROS 
Su Naujais, Jolita! Taip skaniai perskaičiau jūsų mintis, kad net vidinis žvengulys suėmė. Ankstesnis – apie dingusį seksą irgi toks taiklus! Dėkoju, jūsų tekstai -lyg gurmaniško maisto gabalėliai, o jie skanūs ir šventėms pasibaigus.
PatinkaPatinka
Aš tai vadinu motyvacija. Jei turiu pakankamai stiprią motyvaciją kodėl, dingsta visi atsikalbinėjimai. Tiesa, kaip tą motyvaciją surasti, dar neišsiaiškinau. Tiesiog ji kartais yra, o kartais – ne.
PatinkaPatinka
Na, tai, ką mes vadinam motyvacija yra tam tikros smegenų dalies pergalė prieš kitas. Viską galima išnagrinėti ir vėl prisikapstyti prie trijų bazinių poreikių. Svarbiausia, kai galvoje nevyksta nuolatiniai susirinkimai be jokių rezultatų!
PatinkaPatinka
Ačiū! Man taip patinka, kai žmonės juokiasi skaitydama. Norėčiau labaiu linksminti, bet ne visada pavyksta! O dėl gurmaniškumo -pati jaučiuosiu tikrų tikriausia balta mišraine – tarsi nieko ypatingo, o norisi :)
PatinkaPatinka