10. BE TELEFONO KAIP BE RANKOS?

Seniai nieko nerašiau apie telefonus ir internetą, bet tai dar nereiškia, kad jais nesinaudojau. Žibalo į ugnį mostelėjo viena smulkmena, kai mane tyliai ištrenkė iš vienos feisbuko grupės (aišku, kvepalų), mat, tik pamanykit, visą dieną (!) nemačiau kažkokios admino komentaro  – vajezau, ignoravau įspėjimą. Nusikaltėlė.  Kai telefonas nepraneša apie mikrojudesius internetiniame pasaulyje, tai ir pražiopsai. Kažką tikrai mikrosvarbaus. Soriukas, žinoma. Viskas, kas vyksta online, yra skirta tiems, kas ten ir gyvena. O jei vartoji tada, kai tau reikia ir kiek reikia, bandydama nustatyt sau tikras ribas, – lauk, tau čia ne vieta.

O asmeniniam gyvenime – dar sunkiau, jei atsakinėji į skambučius tada, kai nori, o ne tada, kai jie skamba. Neperskambinai iškart – milijonai abejonių – „gal kažkas atsitiko?“ (čia mama), „ nenori su manim kalbėt?“ (kokia nors pažįstama), „negalėjau prisiskambinti, jūs neatsiliepėt“  (kokia nors įstaiga), „neskambini, vadinasi, nemyli“. Gerai, kai vienam, dviems  žmonėms esi visad available. O jei visiems, kurie skambina? Nes jei pakėlei, tai gali kalbėt.  Nesvarbu, kokia nuotaika, ką veiki, kaip koks chatbot’as – tešlinas rankas valai,  spaudi garsiakalbio mygtuką ir minkai tešlą toliau kalbėdama.Čia švelniausias variantas, jei skambinantieji ir rašantieji kartais žinotų, kokiomis aplinkybėmis su jais kalba arba jiems atsakinėja, geriau būtų nejudinę…

Norisi atsiliepti telefonu ir atsakyti į žinutes iškart.  Mes džiaugiamės skambučiais ir žinutėmis, nes tai ženklas, kad esam reikalingi, pasiilgti, kad dalyvaujame „procese“ – mes nieko nepraleidžiam ir gyvenimas neina pro šalį. O jei kažką pražiopsosim?

Skamba – reik kelt, ane? O anam gale net nepaklaus „ar gali kalbėt?“, kai knisi rankinuką ieškodama raktų, nes siusiot nori labiau nei ženytis. Kartą man vienas pažįstamas su priekaištu dėl fono garso pasakė: „Ką tu veiki su manim kalbėdama?“ Atsakiau, kad indus plaunu, galiu kalbėt, nes su ausinėmis. Jei būčiau skutusi kojas gal būtų daugiau romantikos? Baisiai įsižeidė, kad visas dėmesys nebuvo skirtas pašnekovui. Na, tai tada iki, perskambinsiu, kai turėsiu laiko pasėdėt ant sofos ir ramiai pakalbėt, gerai?

 

 

MES DELEGUOJAM

Kai mokslininkai darė eksperimentus su beždžionėmis, labai aiškiai pamatė, kad padavus pagalį, kuriuo ji gali pasiekti vaisių, beždžionė tą pagalį traktuoja kaip savo pačios tęsinį. Kaip ilgesnę ranką. Žmonės  automobilį, motociklą irgi traktuoja irgi kaip savo kūno dalį, taip pat kaip peilį, šluotą ar pieštuką.  Tik ten, kur baigiasi mūsų naudojami įrankiai, baigiamės mes. 

O kaip su telefonais?  Savo išmaniesiems deleguojam savo darbus: kaip nuvažiuoti į vieną ar kitą vietą, nors iš esmės puikiai žinom, kaip tai padaryti. Anksčiau reikėdavo galybę dalykų patiems išmąstyti. Ramiai, aš nesiūlau visiems mokytis atmintinai, bet su siaubu suvokiau, kad nežinau artimiausių žmonių telefonų numerių. Tik tuos, kuriuos išmokau mobiliųjų telefonų saulėtekyje. Mums nereikia laikyti galvoje net gimtadienių, nes FB mums primena. Mes negalim prisiminti svarbių įvykių ar biografijų datų. Mes galvoje nebelaikome nieko, ką galime surasti internete. Mes dar nežinom, kiek pinigų turime piniginėje. Nes mums nereikia žinot, ar užteks to, ką turim, jei pirksim tai, ką norim. Jei neužteks – kortelės neaptarnaus. Ir čia ne apie tai, kaip buvo gerai seniau, čia apie tai, kad žmogaus smegenys turėjo daugiau intelektualinės veiklos ir mažiau beprasmių išorės dirgiklių.

Užtenka gal jau to patogumo, nes grožio ir sveikatos įstaigos siunčia priminimus apie būsimą vizitą ir per dešimt minučių nesulaukusios žinutės – TAIP arba NE – skambina. O tau, jedrytmadrid, susirinkimas su verslo partneriais – ir ką? „Žinoma, taip, būsiu ryt 10. Kaip ką darysim? Depiliaciją.“– šnabždu. Jau matau užjaučiančius vyrų kolegų žvilgsnius įsivaizduojamo skausmo perkreiptuose veiduose.  

O buvot kada pamiršę telefoną namuose ir jautėtės kaip be galvos? Ar be rankos? Ne tik todėl, kad jums niekas nepaskambins. Kai telefonas jūsų rankose jaučiatės labiau pasitikintys savimi? Taip? Nea… Jūs – kvailesni. Galybė eksperimentų parodė, kad telefonas rankose daro jus kvailesniu… Eksperimento dalyviams teko spręsti tam tikrus testus. Viena grupė žmonių telefonus laikė ant stalo apverstus, kitos grupės telefonai buvo kitam kambary. Visų paklausė, ar telefonai daro kokią nors įtaką jų rezultatams. Aišku, kad visi atsakė, jog ne. O kaip testo rezultatai? Pusantro karto geresni rezultatai buvo tų, kurie telefonus kitam kambary, o ne ant stalo. Tiems, kas šalia turėjo telefonus,  matyt jiems atrodė, kad kažkas turėtų padėti išspręsti jų užduotis…

 

REKOMENDACIJOS

Tai dar apie tai, kur baigiamės mes ir kur baigiasi mūsų proto veikla. Internetas telefonuose padarė tą pat, kaip parkavimosi sistemos automobiliuose, kai stringa  orientavimasis erdvėje ir smegenys nesugeba apskaičiuoti parkavimosi geometrijos, kad saugiai įsitratintumėte į mažą tarpelį.

Emory universiteto Arlantoje specialistai su funkcinio magnetinio rezonanso aparatu padarė vieną smagų eksperimentą. Suguldė ten savanorius ir davė jiems kažkokius finansinius pasiūlymus (jei neklystu, kur investuoti savo pinigus). Aišku, savanoriams turėjo padėti autoritetingi ekspertai.  Taigi gavus pasiūlymą, pasirodydavo ir eksperto nuomonė, siūlanti jį atmesti arba priimti. Kai kuriais atvejais  užsidegdavo užrašas „eksperto nuomonės nėra“.  Kaip veikė tiriamųjų smegenys? Jei ekspertas siūlė atmesti arba priimti, buvo lengvas pasirinkimas. Be abejonių ekspertas. Smegenys tuo metu „miegojo“. Jos pradėdavo dirbti tada, kai nebūdavo eksperto nuomonės, nes smegenys (jei gali nemąstyti, tai nemąsto), nes taupo energiją. 

O kaip mes ją taupom? Skaitom rekomendacijas, kur keliauti, kur ką valgyti, ką skaityti, kokius filmus žiūrėti. Geros knygos reikia? – štai populiariausių sąrašas. Kur keliauti liepos mėnesį su mažais vaikais? – tokių klausiančių šimtai fb keliautojų grupėse.  Kremo nuo per ilgos nosies?  – rasit viską, čia mūsų bestselleriai! O, kur skubat,  dar pažiūrėkit, ką pirko kiti, kuriie čia buvo.

 Priimdami sprendimus ne patys juos priimam, o pasitikim rekomendacija. Niekas nesako, gal ta rekomendacija aukso vertės ir pačiam net nebūtų tai atėję į galvą? Bet ar visada ten, kur norim mus  nuveda mūsų pasirinkimo iliuzija? Pardavėjai žino, kaip jums parduoti, neuromarketingo pavyzdys gyvam gyvenime – lengva įtikinti žmones pirkti tai, ko jiems nereikia. Užtenka parekomenduot.

Mūsų smegenys negalvoja, o laksto svetimų žmonių pramintais takais. Ir kodėl mes to nepastebim? Nes mes protingi, mūsų gi taip paprastai neapgaus. Jei  visi varo ten, tai ir mes ten varom, kuo pirmesni, nes gi esam patys protingiausi…

 

KĄ DARYTI?

Aš nežinau. Žinau, kad mano telefonas jau kuris laikas nebeskamba garsiai, išskyrus tuos atvejus, kai laukiu skambučio.  Pypsi tik kai kurie pranešimai. Dažniau perskambinu, nei mane ištinka skambutis. Sunku, beje. Jautiesi pati sau viena kartais. Turi susigalvoti, ką veikti. Bet jei darbų sąrašas ilgas, jokios problemos. Imi darbus vieną po kito ir darai. Ir padarai. Smegenys net verda. 

Ir rekomendacijų apie keliones klausi žmonių, kurie buvo ten, kur norėtum nuvažiuoti, nes jie panašiai mąsto, domisi panašiais dalykais. Jei nori gyventi savo gyvenimą taip, kaip pačiam geriau, tai gal reiktų išjungt telefoną ir nustot naudotis svetima patirtim, kad ir kokia ji būtų vertinga. O paskui įsijungt jį tada, kai norėtum su kuo nors pasikalbėti, kai nuvažiuosi į tą tolimą beveik negyvenamą salą, kurią pati išsirinkai. Ir jei ten visiškai nepatinka, tai nereikia lįst į internetą ir kalt prie kryžiaus tų, kas patarė ten važiuot. Atsiguli ant smėliuko, užmerki akis ir kaifuoji. O ką smegenys? Mums nieko neveikiant jos dirba intenesyviausiai. 

Vienas komentaras “10. BE TELEFONO KAIP BE RANKOS?

Pridėti Jūsų

KLAUSAU ĮDĖMIAI, KĄ JŪS GALVOJAT. Rašykit!

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Create a website or blog at WordPress.com | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: