MAAM, ATSTOK!

Po šimto kartų, mintyse ar balsu pasakyto „Vaikeli, atstok, nors trumpam, mama pavargo…“, ateina kitas laikas. Laikas, kai vaikai jau nebenori būti vaikais, o mamos vis dar labai nori būti mamomis.

Vaizdelis, kurio net nereikia įsivaizduoti, jis kaip gyvas. Mama atidaro paauglio kambario duris,  jis tyliai pakelia akis nuo ekrano. Ir tose akyse pirmą kartą užsižiebia: „Maam, atstok”.

Pirmą, bet ne paskutinį.

Sakomą ir balsu ir mintyse. Su pagarba ir meile. Nervingai ir piktai. Kai meilė nebe augina, o trukdo augti.

Maam, aš susitvarkysiu. Pati. Tu mane gerai užauginai, buvai gera mama. Aš viską išmokau. Tau nėra ko nerimauti.

Mam, aš galų gale noriu suaugti. Pirmiausia būti savimi, o tik paskui – tavo vaiku. Didysis tavo gyvenimo darbas baigtas. Taip,  gal negyvenu pagal tą scenarijų, kurį man kūrei, užtat gyvenu pagal savo. Ir tikrai žinau, kuris lūpdažis man labiau tinka, kada galiu grįžt namo po vakarėlio,  kur važiuoti atostogų. Ir mano vyras man geras. Ir vaikai, net jei tau jie per retai paskambina. Ir auginu juos taip, kaip suprantu. Ačiū, kad padedi, kai paprašau.

Maam, man viskas gerai, tik mano reikalai man dabar svarbesni nei girdėti, kaip nedygsta salotos ir kokią sriubą virei. Tikrai. Aš irgi viriau, tik tai nebuvo dienos įvykis, nes buvo daug svarbesnių dalykų. O apie juos man sunku su tavim kalbėti, nes tau visada norisi padėti savo patarimais, kurie tiesą, pasakius, iš gūdžios senovės. Man atrodo, kad mes gyvenam skirtingais laikais – tu savais, aš – dabar.  Ir man liūdna, kai galim ilgai kalbėtis tik apie buitį.

Maam, atstok,  jei jau sakai, kad padovanojai man gyvenimą, kurio neprašiau, tai neprašyk sumokėti už tą dovaną. Aš tave myliu, tu man svarbi, bet nebūsi svarbesnė, jei kasdien kaip pasamdyta tai kartosiu.

Maam, aš negaliu užpildyti viso tavo gyvenimo, nes turiu savo. Kartais man atrodo, kad tavo gyvenime nieko neliko. Net tavęs. Skaityk knygas, pasikurk sau instagramą, eik į renginius, susitik su draugėm, keliauk, jei augindama mus neturėjai tam laiko, tik labai norėjai. Dabar gali viską. Ir pasirūpink savimi, kai nebereikia kasdien mumis rūpintis.

Ar pamiršai – vaikai yra gyvenimo džiaugsmas, bet jie nėra visas mamos gyvenimas. Didelė Gera. Būtina. Šilta. Spalvinga. Mylima. Dalis. Ir būsi nelaiminga, jeigu jie vis dar bus visas tavo gyvenimas, mama, ar girdi?

Turbūt niekada to negalėsiu pasakyt garsiai. O ką pasakysiu?

„Žinai, dabar galime būt draugės. Aš norėčiau, tik ar tu sugebėsi, maam?  Man kartais taip sunku nebebūti mama savo dukrai. Bet pabandykim abi,  a?“

2 komentarai “MAAM, ATSTOK!

Pridėti Jūsų

KLAUSAU ĮDĖMIAI, KĄ JŪS GALVOJAT. Rašykit!

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Create a website or blog at WordPress.com | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: