15. Kodėl mes pykstamės?

Ir kodėl suaugę vaikai su savo šeimomis turi gyventi atskirai nuo tėvų? Žinoma, gali kartu, nebent visi be išimties geria raminamuosius ir yra šiek tiek apspangę. Kodėl susipykus mažiems vaikams smėlio dėžėj siūlom nueiti toliau „gi vietos yra“? Kodėl išsodina besipešančius į skirtingus suolus? Kodėl Romeo ir Džiuljetos meilės istorijoje buvo tiek lavonų?

Todėl, kad mums sunku gyventi kartu. Mes tokia rūšis. Kaip ir gyvūnai. Reikia, žinoma, nes taip lengviau, saugiau, … kol neprasideda konfliktai.

MES IRGI GYVŪNAI

Nobelio premijos laureatas Konradas Lorencas, gyvūnų elgsenos tyrinėtojas sako, kad yra keturi baziniai instinktai: valgyt, poruotis, sprukti ir agresija. Medžiojantis tigras ir vilkas nėra agresyvūs, jie stengiasi susirasti maisto, kad ir kaip žiauriai žmonėms atrodo tas vaizdas. Jie nejaučia neapykantos aukai, tiesiog nori numalšinti alkio jausmą. Auka irgi ne agresyvi, ji kovoja už savo išlikimą.

Agresija rūšies viduje (ar tarp žiurkių, ar tarp žmonių – nesvarbu) – evoliucijos dovana, duota tam, kad organizuotų rūšies gyvenimą ir ją išsaugotų. Žmonės išsikrausto, apgyvendina naujas žemes, ir rūšis neišnyks, jei net Australija paskęstų. O va pandos nyksta įsikabinusios į bambukus ir ko gero nelabai konfliktuoja.

Agresija rūšies viduje pasireiškia pykčiu ir žiaurumu savųjų atžvilgiu. Viskas tam, kad išgyventų stipriausieji rūšies atstovai. Nes laimėtojai galės poruotis, palikuonys bus stipresni ir labiau prisitaikę išgyventi. Įdomu tai, kad tik žiurkės (gal dar pelės, nors nesu tikra) ir žmonės žudo savus. Visose kitose gyvūnų bendruomenėse yra principas „gulinčio nemuša“. Nes atgulęs parodai, kad pasiduodi, kad esi nugalėtas, o žmogus spardo toliau. Deja.

Beje, principas nežudyt silpno, galioja ir pas gyvūnus tik tol, kol „chebra“ nepasidalina į skirtingas partijas. Apie partijas ir judėjimus aišku. Vakar paskaičiau FB, kaip apie LGBT renginį parašiusią Dovilę Filmanavičiūtę užsipuolė tautiečiai – va jums ir agresijos rūšies viduje aktas – neapykanta tarp mąstančių kitaip.

GELBĖKIT, MUŠA SAVUS

Lorencas rašo, kad pasireiškus agresijos instinktui gyvūnai, kad neišsižudytų be reikalo, ieško kur nukreipti agresiją – į išorinius dalykus – kapoja akmenis, šakas tuoktuvių šokio pertraukėlėse, mat net poravimosi metu tie visi manevrai yra ne kas kita, kaip artėjimas vienam prie kito. O artėjimas iki atstumo, kuris pažeidžia ameninę erdvę, jau yra agresijos instinkto pakutenimas. Maždaug taip pat, kaip eilėje mums nepatinka, kai per arti glaustosi. O jei poruotis norėtų – tikrai užvožtumėt.

Namuose, darbo kolektyve, bet kokioje kitoje grupėje visada bus konfliktų. Viduje. Bet užtat kaip šalis susivienija, kai atsiranda priešas iš išorės! Pamenat patys. Jeigu uždara grupė žmonių neturi išorės priešo, reikia gerokai menkesnio stimulo, kad sudirgintų agresijos instinktą. Human, Space, Time and Human –  kas ištvėrė šitą Kim Ki-duko filmą, supras.

 

GELBĖKITĖS PATYS

„Poliarinė liga“ dar kitaip vadinama „ekspedicijų pasiutimu“ arba Cabin fever atsiranda, kai nedidelės žmonių grupės dėl tam tikrų aplinkybių negali pyktis su bet kuo iš išorės. Įdomiausia tai, kad tokiose aplinkybėse konfliktai tuo stipresni, kuo artimesni žmonių ryšiai (nuo meilės iki neapykantos – vienas žingsnis).

Žmogus – mąstanti būtybė, taigi jis gali pajusti, suprasti ir valdyti savo instinktus, kad jie nevaldytų jo. Dažniausiai instinktai tyliai nuslopsta įsijungus sveikam protui. Jei, žinoma, spėja įsijungti. Arba dar išsikrauti sporto klube labai sveika. Padeda, nors tuokart.

Nesistebėkit, jei darbe kyla konfliktai, kai neturit „kvailų“ klientų, tiekėjų, užsakovų, nes tada susivienytumėt ir agresiją išlietumėt ant jų. Namuose, kuriuose gyvena dvi šeimos, virtuvės pykčiai perauga į kartų konfliktus ir jaunimas išsikrausto. Dėl rūšies išlikimo. O poruotis atskirai gyvenat patogiau, nei su tėvais. Ir šiaip jau, jei norit sulipdyt byrančią santuoką, nevažiuokit į keliones dviese, nes tik paspartinsit skyrybas. Nebent to norit.

Ką jūs galvojat? Parašykit!

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Create a website or blog at WordPress.com | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: