Visai neseniai giminė pasipildė nauju kūdikiu. Protingas brolis gavo naują sesę. Tai ta proga parašysiu apie smegenų formavimąsi. Nes tiems šviežgalviams galima labai daug visko laiku sudėt į smegenis, jei tik tėvai turi laiko ir noro tuo užsiimti. Tai toji mama visada turėjo laiko. Kaip keista kartais atrodydavo, kai jis tokiam mažam aišindavo apie viską aplinkui – vabalus, gėles, daiktus. Ir dabar viskas taip pat vyksta. Auga ir lavėja jaunuolis.
O jei vaikai didesni, tai irgi ne viskas prarasta, galima pasivyt . Blogiau su Maugliais, kurie nuo mažens tik tarp gyvūnų augo.
Taigi vaikai gimsta mažulyčiai, o jų smegenyse yra dvigubai daugiau nervinių ląstelių ( neuronų) nei jų turi suaugęs žmogus. Ir įdomu, ir baisu, kad taip atsitinka – 80 milijardų neuronų turi sunykti ir tiek pat pasilikti. Kodėl neuronai nyksta? Tam, kad neuronai liktų, o ne nyktų, jie turi būri dirginami iš išorės, kitaip tariant –juos juos reikia aktyvuoti. Na, kaip mokėjimo kortelę pirmam pasitaikiusiam bankomate. Iš kur tokios žinios?
Pasidomėkit, jei norit plačiau – Nobelio premijos laureatai David Hubel ir Torsten Wiesel tyrinėjo kačiukus, vieniems augant jų aplinkoje buvo tik vertikalios linijos, kitoje grupėje – horizontalios. Net aptarrnaujantys darbuotojai dėvėjo atitinkamai vienaip ar kitaip dryžuotus arba vienspalvius darbužius. Ir rezultatą nuspėsite – tie, kurie augo vertikalių linijų aplinkoj, nematė horizontalių linijų. Ir priešingai. Jaučiat, kaip sunku buvo kačiukams, kurie nemato vertikalių kėdžių kojų ir nuolat į jas atsimuša. Svarbiausia eksperimento esmė ne kačiukai. O tai, kad smegenys turi tam tikrus laikotaroius, kai priima tam tikrus dirgiklius iš aplinkos ir kažko mokosi.
Jei smegenis įsivaizuosim kaip namą su daugybe langų, tai kai kurie langai yra būti atviri tik tikrą laiką, kad pro juos galėtų patekti vidun tam tikri dalykai. Poetiškai kalbant – šviesa, kvapai, spalvos, garsai, lietus, sniegas, net musės. Paskui langas užsidaro, ir jei pro jai skirtą langą neįskrido musė, tai jau musės nebus namo viduje. Ir jei kažkada neturėjot vaikui laiko, tai …
KĄ TURI ŽINOTI TĖVAI ?
Mes gaunam daug nervų ląstelių, o priklausomai nuo to, kur gimėm, ką smegenims formuojantis girdėjom, matėm, uodėm, jautėm, kuriasi jungtys.
Tam tikram amžiuje kūdikiams aktyvuojasi veidų atpažinimo sistema. Kodėl mums visi kiniečiai atrodo panašūs, o jiems patiems – skirtingi? O jiems mes – visi vienodi. Nes tam tikrą laiką, kai formavosi veidų atpažinimo sistema, mes matėm tik savo etninės grupės žmonių veidus.
Kalbos centras formuojasi iki dešimties metų. Jei iki to laiko jis nebuvo dirginamas iš išorės (jei vaikas tarkim buvo auginamas nebylių bendruomenėje ar tarp gyvūnų), jo kalbos centro neuronai nunyks ir nesiformuos reikiamos jungtys.
Yra sunkių kalbų pasaulyje, tad jei vaikas augs girdėdamas pvz. vietnamiečių kalbos moduliacijas iki 10 metų, tai jam nebus jokios problemos ja kalbėti tobulai. O jūs niekad taip gerai neišmoksit būdami suaugę, kaip tas vaikas iki dešimties.
O eskimai, kurie moka apibūdinti ir atskirti 80 sniego atspalvių? Jei jūsų vaikas ten praleistų tą laiką, kurio metu atviras spalvų atpažinimo langas, tai jis irgi išmoktų skirti ne tk kelis sniego atspalvius.
O kur emocinių reakcijų mokymasis? Vaikai iš pradžių nemato veidų, o kai juos identifikuoja, tada mokosi šypsotis, kai atpažįsta – išsišiepia. Ir jau nuo tada pradeda mokytis atpažinti emocijas, jas reikšti ir į jas reaguoti.
Kada ko išmokyti vaiką? Yra skirtingų tyrimų, tačiau geriausias patarimas tėvams – lavinti. Iki ankstyvos paauglystės. Nes paskui kad ir kaip norėsis, sunkiai pavyks.
Vaikai auga kaip žolė. Bet gerai laistoma ji vešlesnė. Norit protingų vaikų? Turėkit jiems laiko. Daug, Labai. Lavinkit. Laistykit. Viskas jūsų rankose.
Ką jūs galvojat? Parašykit!