Kodėl išsiskyrusios moterys pasilieka vyrų pavardes?


„Kodėl? Net tada, kai santuoka trumpa, kai nėra vaikų jos išskyrusios nesusigrąžina savo tikrosios pavardės?“ – klausia jis plėšomas pasipiktinimo. Ir tikrai galvoju, kodėl? Gal todėl, kad jo buvusioji žmona nė neėmė jo pavardės dvidešimčiai santuokos metų.

Aš likau su buvusio vyro pavarde. Jei tekėsiu dar kartą, tai tik dėl naujos pavardės. Gražios. Trumpos, patogios. O gal šitą susitrumpint? Kažin ar galima? Iki kokių penkių raidžių. Daugiausiai. O gal dar galima tas penkias raides sudėliot taip, kad skambėtų gerai? A? Keitėt gal? Vardą, pavardę? Pasakokit!

VESTUVĖS. KEIČIAM PAVARDĘ AR NE?

Imt?
Aišku, jei jo pavardė Karalius, tai kaip neimsi? Imsi ir neatiduosi, net jei nesusiklostys. Gražu gi. O jei tampi Kiaušiniene? Ar jau taip visada tas ištekėjusios moters statustas, trimituojamas pavarde, yra labai gražus? Mūsų šeimoje žinoma istorija, kurią mama pasakojo apie savo linksmos jaunystės gerbėją. Ilgai kamantinėjau, kodėl neištekėjo už jo. Atsakymas buvo paprastas: „Juokauji, ištekėt už Mėšliaus? Kad būčiau ponia Šūdžiuvienė?“ Kaip ten buvo iš tikrųjų, galima tik spėlioti – mamos vaikams nenori kai ko sakyti. Mama, beje, su geru vyru gavo ir gražią retą pavardę. Kurią aš, aišku tekėdama iškeičiau.

Vyrai jaučiasi puikiai, kai pasidalina pavarde su savo žmona santuokos dieną. Net neabejoju. Surišti pavarde. Amžiams, net skyrybos to raiščio nenuplešia.

Neimt?
Kai dirbau TV, daug kolegių buvo likusios su mergautinėm pavardėm. Na, televizija buvo gana bohemiška vieta, ten normos buvo kiek kitos, o ir dirbo ten aktorės, muzikantės, dailininkės, kurios ta pavarde buvo žinomos dar iki santuokos… Pūškuoju kartą link studijos, stabteliu su operatoriais pasilabint. Tiedu akis sukišę į darbo grafiką – svarbu, ką dirbi, kas redaktorius, režisierius, vedėjas…. „Jedrydmadrid, kas ta nauja režisierė?“ – anas operatorius labai smailas buvo, jam kad tik naują kolegę pakirkint. Ne nauja ji buvo, net ne pirmą kartą ištekėjo, bet tąkart pirmą kartą grafike matyt parašyta buvo nauja jos pavardė pavardę. Tiesa, paskui išsiskyrė, mergautinę pavardę susigrąžino, sakė, visams laikui. „Tėtis yra tėtis, o vyrai ateina ir išeina“.
Čia jau turbūt jautresnė tema – kaip vyras jaučiasi, kai žmona lieka su savo senąja pavarde? Tada vystosi įžeistų savimeilių istorijos, girdėjau ir aš ne kartą – „ai, jinai matyt į tai rimtai nežiūrėjo net per vestuves“ arba „jinai jau tada norėjo tuo savo galią parodyti, mane po kabluku pakišt“….

Pasakokit ir jūs, kaip gyvenat. Juk yra šeimų, kur ne tik tėvai turi savo skiringas pavardes, bet ir vaikai – dukra mamos, sūnus tėčio, nes taip susitarė. O tai big deal, net smagiau, įvairovės daugiau.

Jungt?
Kolegės iš Lenkijos – visos šešios iš mūsų skyriaus – turėjo dvigubas pavardes, tiesa, įmonės viduje, el.pašte ir kituose nelabai oficialiuose reikaluose, rašydavo tik savo mergautines. Vienos pavardžių komplektas buvo labai sudėtingas, net, sakyčiau, barokinis. Pasirodo, ji kilusi iš garsios giminės, tai sutuoktinio pavardė atrodė tik kaip kukli uodegėlė toje konstrukcijoje. Kodėl jos taip? Tradicija stipri, ypač tada, kai pavardė reta, su gražia istorija, bajoriška arba tam, kad būtų paprasčiau. Tiesa, jei pavardė sudurtinė, lenkai spėja, kad ta ponia yra žurnalistė, aktorė, dai nininkė, teisininkė arba kokios nors srities specialistė ir pavardė jau tapo jos prekės ženklu. Mano draugė dėstytoja, mokslų daktarė universiteto žinoma tik mergautine pavarde, o kad ji ištekėjusi už kito fakulteto prodekano, vargu ar žino jos kolegos. „Čia darbas, visai nesvarbu, kas mano vyras ir kieno aš žmona. Profesiniams dalykams asmeniškumų nereikia“.
Kita draugė tuokdamasi jau trisdešimt penkerių, sakė, kad ji per daug su savo pavarde susigyvenusi, kad jos atsisakytų, o su vyru žada ir džiaugsme, ir varge iki pabaigos pažadėjo būti tai prikabino dar ir jo pavardę. Gerai skamba. Mano taip neskambėtų.
Kad ir kokios gražios lietuviškos pavardės mums patiems, bet dvi sudurtinės, deja, atrodo kaip griozdai. Neskamba man tos mūsų pavardžių konstrukcijos, nors tu ką. Tos apdainuotos senovinės ir ypač šeiminį statusą parodančios priesagos, neturi elegancijos, užtat trumpos – gerokai skambesnės.

KĄ DARYT PO SKYRYBŲ?

Atiduot?
Galvoju apie savo pažįstamą teisininkę, kodėl ji nei pirmoj, nei antroj santuokoj pavardės nekeitė. O kam? Jokio vargo, jokios biurokratijos. Kad aš tiek proto būčiau turėjus! Kita palikus alkoholiką, po kelių metų bevaikės santuokos ne iš karto sugalvojo susigrąžint senąją. Sakė, kad lyg akmenį nusimetė ir gyvenimas nušvito.

Vienos pažįstamos, kurią žinojau tik viena pavarde, paklausiau – „O kaip su vyro pavarde darei išsiskyrus?“ „Buvau perbrūkšnelė, tai nudžiūvo galiukas ir nukrito. Neskausmingai, tik vaikui turėjau paaiškinti, kodėl skirtingos pavardės dabar. Suprato“.

Pasilikt?
Tokia tradicija, kad tekėdamos dauguma moterų ima vyro pavardę, o išsiskirdamos, net kai atima karalystę ir numauna jam paskutines kelnes, pavardės neatiduoda. Aš, tiesa, palikau jį neblogai aprengtą ir perdaviau į geras rankas, tik pavardė liko man. Tiesą pasakius, net nepamenu, kokiu momentu ten galima būtų buvę atiduoti ar paprašyti ją pasiimti? Teismo ieškinyje? Tada negalvojau, po skyrybų svarbiau buvo tvarkyt turtinius klausimus, kreditus mokėt ir širdies žaizdas gydytis, paskui dar po pasimatymus vaikščioti. Kokie ten vizitai po valdiškus namus ir dokumentų perrašymai?

Kita vertus, skyriausi dar tais laikais, kai vaikus mamos atostogoms tik su buvusio vyro įgaliojimu galėjo vežtis už Lietuvos ribų. Būtų buvę lengviau, bizui užėjus, gal būčiau pasikeitus. Žinau, kad kitoms norėjosi pasilikt vyro pavardę, nes atrodė, kad mažiems vaikams svarbu bent kažkokia likusios šeimos iliuzija. Taip galvoja mama, o vaikai dešimt metų tėvo nematę kalba kitaip – „mam, o gal galima pasikeist pavardę iš tėvo į tavo tėčio?“…

Ko čia nesuprast moterų po skyrybų nešiojančių vyro pavardę, kai tiek vaikų turi pavardes tėvų, kurių nematė jau dešimtmečius? Ir nuo kada biologinė tėvystė turi būti oficialiai deklaruojama pavarde? Nebūtinai, ane? Santuoka ar skyrybos irgi.


Kaukolytė ar Bezdalaitė gal pasilks vyro pavardę po skyrybų (net su džiaugsmu), bet kitos pasiliks dėl „nebe senmergės“ statuso, trečios – kaip apsaugą nuo nepageidaujamo dėmesio, dar kitos – nors ir dėl šventos ramybės, tingėjimo ir elementaraus dzin. Kam ji trukdo, ta pavardė? Naujam gerbėjui?
Kai vienas dailus vyras po dviejų santuokų susirado draugę, klausiau, kaip jam tas jausmas, kad jis lyg ir su svetima žmona gyvena. „Nieko tokio, jos gyvenimas buvo, neištrinsiu gi. Va, pasipiršiu tuoj ir bus sutvarkyta.“ Ir ne tik pasipiršo. Ir vedė. Dabar abu dalinasi ir lova, ir pavarde.

Tai jei nepatinka, kad mylima moteris turi svetimo vyro pavardę, lengva tai pakeistio pasiūlant savo – kartu su širdim ir viskuo kitu, kas irgi apie meilę byloja.

O ką jūs? Kaip jūs? Imat jo? Laikotės savo, prikabinat naują po brūkšnelio? Atiduodat po skyrybų ar pasiliekat? Ir ar norėtumėt pasikeisti? Ar sunkiai susigrąžinot – ar daug vargo?

Ir padėkit paaiškinti tam vyriškiui, kodėl moterys pasilieka savo buvusio vyro pavardę po skyrybų. Nes man jau fantazija atšoko :)

8 komentarai “Kodėl išsiskyrusios moterys pasilieka vyrų pavardes?

Pridėti Jūsų

  1. Čia panašiai kaip su dovanom – skiriantis juk dovanų neatiduodam :D Nebent prasta buvo – tai išmeti :) O jei nebloga – lai lieka :D Tuo labiau, kad visad galima gauti geresnę ;) O jei rimtai – aš pasilikau dėl vaikų ir dėl popierių tvarkymo – kad mažiau būtų vargo :)

    Paspaudė "Patinka": 1 person

  2. Sveiki. Pirma karta kai tekejau 90-uju pabaigoje, tai labai norejosi buti -iene. Antra karta istekejusi nenorejau imti vyro pavardes, nes nebuvo mano nuomone ypatingai grazi, bet labai mylejau savo buvusi vyra. Na, o po skyrybu, isvaziavus su vaiku i uzsieni ir supratus, kad santuoka visgi ne man, pakeiciau pavardes i skandinaviskas. Visa gyvenima labai norejau pavardes, kuri butu “uzsienietiska“ ir graziai skambetu :) Naujoji pavarde prilipo ir atrodo lyg buciau turejusi ja visa gyvenima.

    Paspaudė "Patinka": 1 person

  3. Gal ir taip :) Manau, kad dar labai priklauso nuo skyrybų pobūdžio :) jei lieki gerais pažįstamais, tai kodėl gi ne pasilikti, jei pavardė graži.

    Patinka

  4. Man kažkaip noras -iene būti niekad nebuvo svarbus. Na, tradicija, na, ai, jaunystė, ko nepabandyt kokių nors naujų dalykų:)) O užsieniuose taip lengva pakeisti pavardes? Na, žinau, Amerikoje visi susitrumpina dėl patogumo, bet Skandinavijoj? Užsienietiškos pavardės skamba gerai. Pamenu, kai kolegė Švedijoje pasikeitė pavardę – matėsi iš elektroninio pašto – gavao daug sveikinimų iš kitų šalių |;)) Pasirodo ji po skyrybų susigražino pavardę, o ją visi sveikino ištekėjus. Nėr paprasta su tom pavardėm, kurios nieko nesako apie šeiminę padėtį…

    Patinka

  5. Bent jau Norvegijoje galima keisti ir vardus ir pavardes kas desimt metu! :) Nepatogumu nera, siais laikais su popieriais po instancijas lakstyti nereikia, viskas internetu. Uztrunka apie pora savaiciu. Dabar tereikia prisiruosti nueiti i ambasada ir pasikeisti pavarde lietuviskam pase.

    Patinka

  6. Dar pagalvojau, kad vyrai niekada nesupras kai kurių dalykų. Jie nesupras kas yra statusas, kai moteris kitaip traktuojama ištekėjus – tiesiog ištekėjus arba sėkmingai ištekėjus, kai su nauja pavarde atsiveria tam tikros durys, nes tas pavardės gavėjas yra pvz. žinomas, įtakingas. Lygiai taip p
    pat vyrai nesuvokia, ką reiškia dirbti pavardei, kad ji paskui dirbtų žmogui. Jie visada su ta pačia. Kažką gyvenime gero nuveiki, o paskui – bac bac pakeiti :) ir ką tada?

    Patinka

  7. Man įdomesnis klausimas, kokių motyvų vedamos antrą kartą tekančios moterys pasilieka pirmojo vyro pavarde -iene ir prie jos prikabina antrojo taip pat su galūne -iene..?

    Patinka

  8. Nemanau,kad jos prisikabina antro sutuoktinio pavardę, dažniausiai yra taip, kai vyras turi dvi pavardes – pvz Jonas Koja- Kojelavičius, tai žmona tokiu atveju turi vyro pavardę – Kojienė-Kojelavičienė.Jei V, Mykolaitis-Putinas būtų vedęs ir tai būtų oficiali pavardė, žmona būtų Mykolaitienė-Putinienė pvz.

    Patinka

KLAUSAU ĮDĖMIAI, KĄ JŪS GALVOJAT. Rašykit!

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Create a website or blog at WordPress.com | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: