Aš vaikštau į pasimatymus. Nueisiu į 100 ir būsiu pasimatymų ekspertė. Kiekvienas pasimatymas – patirtis. Kartais juokinga, kartais įdomi, kartais nepamirštama.
Jei tas pasimatymas su Audi savininku buvo nesusipratimas, tai šitas su prastu dragūnu buvo kitoks nesusipratimas. Bet nesusipratimas. Buvo labai atviras laiškuose. Per daug. Susitarėm, susitikom. Kava buvo tradiciškai gera, bet netradicinės pasimatymo kalbos verčia tai aprašyti plačiau. Skaityti toliau: “100 pasimatymų: apie pamestus vyrus ir kritusius žirgus“
Tęsiasi 100 pasimatymų epopėja. Kartais nėra laiko aprašyti, bet kiekvienas pirmas pasimatymas – įdomi istorija. Darausi nebe išranki nuotaka, o istorijų medžiotoja.
Retai būna rimtų bėdų, nes turiu tam tikrus pasimatymo standartus ir neblogai funkcionuojančią fantaziją. Pirmas sietas – pokalbis. Na, čia greit atsisijoja. Paskui galiu greit padaryt išvadas apie daug dalykų iki susitinkant, tik iš kalbų apie susitikimo vietas, laiką, meniu, kvietimą ir t.t. Skaityti toliau: “Princas su balta Audi“
Tie, su kuriais susitinku, jau iki pirmo susitikimo būna įgavę kodinius vardus. Netyčia. Ne, jie nieko bendra neturi su tais slapyvardžiais, už kurių jie pasislėpę internete. Tiesiog kažkas susišviečia man galvoje. Just name it. Ežero berniukas, Chokeistas, nes panašus į Kasparaitį, Daktaras-ne-Daktaras, Dėdė Jonas, paskui pervadintas Antru šansu, Veterinaras. Jie patys net nežino tų savo vardų. Aš žinau ir kartais mano draugės žino juos tais vardais. Diskretiška. Ir kad būtų linksmiau. Išimtys be kodinių vardų būna, bet kaip visada, tik pavirtina taisyklę.
– Mano buvęs bosas sakė, kad visus CV reikia padalint į dvi dalis ir vieną išmest į šiukšlių dėžę iškart, neskaičius. Kuo mažiau, tuo lengviau, – sakau tam ponui, kuris vykdo darbuotojų atranką. Skaito jis tuos CV, brauko, kviečiasi į pokalbius ir niekaip neišsirenka. Skaityti toliau: “Apie išrankią nuotaką ir 100 pasimatymų“
