18. Ar vyrų ir moterų smegenys skirtingos?

Šiaip jau manau, kad žmonės yra vienodi. Ir vyrai, ir moterys. Biologiškai kūnai skiriasi tik kai kuriomis „galūnėmis“ ir tiek. Nesiskiria mūsu kepenys, inkstai ir širdys. Nesiskiria ir smegenys, gal tik vos vos. Va visai neseniai su rimtom veido išraiškom kai kurie svarstė, kad prezidentė moteris tarsi bus ne tokia protinga kaip vyras. O jei... Skaityti toliau →

17. Kas bus, kai nieko netrūks?

Mums vis dar daug norisi ir daug trūksta iki laimės. Atrodo, kad gerai gyvensim, kai viską turėsim. Kai pasieksim. Kai nieko netrūks. Va tada, tai pagyvensim be rūpesčių, ane? Ir jei jums iki laimės trūksta tik kelių milijonų, papasakosiu šitą istoriją. Papasakosiu apie eksperimentą  Universe 25, kurį nuo 1968 iki 1972-ųjų darė amerikiečių etologas John... Skaityti toliau →

16. Norit protingų vaikų?

Pamenat tą atvejį, kai kažką pamiršę maklinėdami namuose grįžtat į tą vietą, kur ta mintis kilo? Kontekstas svarbu. Kodėl nusikaltėliai grįžta į nuskaltimo vietas? Gal todėl, kad prisimintų? Kodėl apie prabėgusią meilę norintys prisiminti grįžta į pasimatymo vietas? Dėl to paties. Atmintis ten veikia geriau.

15. Kodėl mes pykstamės?

Ir kodėl suaugę vaikai su savo šeimomis turi gyventi atskirai nuo tėvų? Žinoma, gali kartu, nebent visi be išimties geria raminamuosius ir yra šiek tiek apspangę. Kodėl susipykus mažiems vaikams smėlio dėžėj siūlom nueiti toliau „gi vietos yra“? Kodėl išsodina besipešančius į skirtingus suolus? Kodėl Romeo ir Džiuljetos meilės istorijoje buvo tiek lavonų? Todėl, kad... Skaityti toliau →

14. Ar gerai šiąnakt miegojot?

Neuromokslų ir psichologijos profesorius Matthew Walker iš Berkeley universiteto parašė gerą knygą „Why We Sleep: Unlocking the Power Of Sleep and Dreams." Jei nemanot, kad miegas svarbus arba jei labai mėgstat pamiegoti, paskaitykit knygą, o kol kas keli svarbūs dalykai apie  miegą ir smegenis. Ir apie tai, kam motina gamta sugalvojo sapnus - dvi valandas... Skaityti toliau →

13. Lengvi pasirinkimai

Pamenu, kaip prieš gerus dešimt metų darbe darydavome fokuso grupių tyrimus - klausinėdavom savo perspektyvių būsimų klientų apie tai, kas jiems naujame produkte patinka, o kas nelabai. Ir tada atsižvelgdami į jų pastabas ir mūsų pastebėjimus, tobulindavom produktą ir palaimindavom jį rinkai. Ir ne visada mes, kaip ir kiti gamintojai kad ir iki smulkmenų ištobulinę... Skaityti toliau →

12. Prisiminkim, kas gera?

Pamenat tą atvejį, kai kažką pamiršę maklinėdami namuose grįžtat į tą vietą, kur ta mintis kilo? Kontekstas svarbu. Kodėl nusikaltėliai grįžta į nuskaltimo vietas? Gal todėl, kad prisimintų? Kodėl apie prabėgusią meilę norintys prisiminti grįžta į pasimatymo vietas? Dėl to paties. Atmintis ten veikia geriau.

11. Tik nesidangstykit vertybėmis

Jei dirbat korporacijoj, tai turbūt turit plakatą ofise su surašyta kompanijos vizija, misija ir vertybėmis, kad ir kokios jos būtų. Laikotės įsikibę, jaučiu,  kiekviena smegenų dalele. Kartojate kaip maldą darbe, kiekvieną savo žingsnį derinate su vertybių sistema ir niekad nė mintyse nepasiunčiat kliento ten toli, kur žolė neauga. Vertybių nauda galima neabejoti – tik kad... Skaityti toliau →

10. BE TELEFONO KAIP BE RANKOS?

Seniai nieko nerašiau apie telefonus ir internetą, bet tai dar nereiškia, kad jais nesinaudojau. Žibalo į ugnį mostelėjo viena smulkmena, kai mane tyliai ištrenkė iš vienos feisbuko grupės (aišku, kvepalų), mat, tik pamanykit, visą dieną (!) nemačiau kažkokios admino komentaro  – vajezau, ignoravau įspėjimą. Nusikaltėlė.  Kai telefonas nepraneša apie mikrojudesius internetiniame pasaulyje, tai ir pražiopsai.... Skaityti toliau →

9. KODĖL ESAM TEN, KUR BLOGAI?

Sunki tema dėl dviejų dalykų. Visų pirma tame eksperimente, kurį noriu aprašyt,  kankino šunis, antra, pernelyg daug aplink žmonių, kurie  patys save kankina išmokto  bejėgiškumo spąstuose. Nei gyvi, nei mirę. Jokie. Kokie tai žmonės? Jei apsidairysit aplink, tai  jų pamatysim. Vaikų, kurie nedrąsūs kažko imtis – „man nepavyks“, nes jiems taip šimtą kartų sakė nekantrūs... Skaityti toliau →

8. SUSIKALBĖJIMO ILIUZIJA

Mes kalbam žodžiais.  Nes gyvybiškai reikia.  Žmonėms reikia jaustis chebros dalimi. Tylėdamas nepasijusi. O smegenims  į naudą socialiniai kontaktai. Bet ne visi. Ne paviršutiniški. O tik tie, gilūs. Tie, kurie pagrįsti nuoširdžiu smalsumu. Giliam bendravimui svarbūs ne žodžiai, kuriuos žmogus sako, bet labiau supratimas reikšmės, kuri slepiasi už žodžių. Ar teko kada susidurti su žmonėmis, su kuriais... Skaityti toliau →

8. DVIGUBA SMEGENŲ BUHALTERIJA

Kiek kartų taip buvo: norite parduoti savo nereikalingą komodą, suklypusį sodo namą, gendančią mašiną ir tą seną kiuženą įvertinate gerokai daugiau, nei ji verta, nes... tiesiog tas daiktas yra jūsų? Jei reikėtų pirkti tokį pat, kiek už jį sumokėtumėte? Kol skaičiuojat ir konvertuojat, papasakosiu apie R.Talerio „turėjimo/nuosavybės efektą“ (endowment effect). Nors iš tikrųjų galvojama, kad... Skaityti toliau →

7. KAIP SUPRANTA MUS IR MES SAVE

„Jie mūsų nesupranta“– sakom su ašara balse ir priduriam „ o taip reikia, kad mane suprastų“. Aha, man irgi patiktų. Mums visiems reikia gilaus ir tikro dalyko – kad suprastų daugiau, nei tik poelgius ir žodžius. Ir motyvus. Mus supranta, vadinasi, – palaiko, sutinka su mūsų nuomone, pagiria, užjaučia, pateisina. Ar ne to mes norim,... Skaityti toliau →

6. KODĖL NESUPRANTAM KITŲ

O dabar paklauskit savęs, ar yra pasauly nors vienas žmogus, kuris suprastų jus taip, kaip jūs patys save suprantat? Sąžiningai atsakėt? Fiasko!

5. ŽMONĖS MŪSŲ GALVOSE

Ne, kalba neina apie žmones, kuriuos mes per gyvenimą pažinom, įsiminėm, susitikimai su kuriais įsirėžė į atmintį. Jie gyvena kitoj smegenų vietoj. Pakalbėkim apie draugus. Po to, kai perskaitysit, bus aiškiau, kad net toks efemeriškas-metafinis-dvasinis-emocinis dalykas kaip draugystė nulemtas mūsų smegenų. Už tai atsakinga  DMN (default mode network ). Mokslininkai kažkada visai netyčia ištyrė (net galvojo, kad susimovė... Skaityti toliau →

4. SKAITMENINĖ SILPNAPROTYSTĖ

Pažįstu šeimų, kurios didvyriškai grumiasi su vaikų noru turėti telefoną net ir pradėjus eiti į mokyklą,  žinau ir tokių, kur metų amžiaus vaikai pasiima „savo“ iPadą ir ramiai leidžia laiką.  Ar vaikai dažnai verkia? Nebe, nes turi ipadus ar telefonus. Verkia tada, kai juos atima.  Skaitmeninė silpnaprotystė arba skaitmeninis autizmas – čia turbūt netikri pavadinimai,... Skaityti toliau →

3. KAS DŽIOVINA SMEGENIS

Aną dieną telefonas išmetė pranešimą - tu buvai įlindusi į ekraną kažkiek minučių ir tai 25% mažiau nei vidutiniškai per savaitę. Valio! Pasiekimas. Ar tikrai?  Žinoma, nes  nuo socialinių tinklų vartojimo ir visokiausių skaitmeninių prietaisų naudojimo  žmonių smegenys pamažu džiūsta ir netenka gebėjimo mąstyti  – vystosi informacinis pseudodebilumas. Dabar apie suaugusius, o kitą kartą apie vaikus.  SKAITMENINĖ... Skaityti toliau →

2. MIEGAMASIS IŠDUODA JŪSŲ PASLAPTIS

Kelis kartus bandžiau tą gynybinį savo namų-tvirtovės įvaizdį paaiškinti kitiems, bet nedaug kas suprato apie ką aš. Ir nudžiugau, kai perskaičiau apie vieną tyrimą, apie kurį papasakosiu.

1. NUO NAUJŲJŲ NEPAVYKS

Metams baigiantis galvojau, kad reikia pradėti naują projektą., lyg man senų per mažai. Rašysiu apie smegeninę - pati save pagąsdinau. Tik kartą per savaitę - nuraminau. Pvz. trečiadieniais - konkretizavau. Beveik sugalvojau pavadinimą.  Susirašiau temų planą. Iš anksto apribojau žodžių kiekį ( nepavyko - priskiedžiau šį kartą per daug), nes visi gi labai tingi skaityti. Nors... Skaityti toliau →

MES PASMERKTI NESUPRAST KITŲ?

Ir kiti mūsų? Gal nesuprasdami galim tiesiog suprast, kad jie ją turi. Kitokią tiesą. Toleruoti ar netoleruoti, pritarti ar ne, smerkti ar ne – sunkesnis pasirinkimas. Lengviausia toleruoti, kad tavo draugei visada pink is her favourite. Kaip galima bijot skrist lėktuvu, kaip galima bijot aukščio, kaip galima nesuprasti to, kas parašyta paprastais gimtosios kalbos žodžiais,... Skaityti toliau →

…GYVENAM NE SAVO GYVENIMUS

Mus valdo tas organas, kuris užima 2% kūno svorio ir sunaudoja 20% visos kūnui skirtos energijos.

Apie skrandį ir smegenis

Prabundu šiąnakt gilioj nakty ir jaučiu, kaip negera. Akys stulpu, miegot negaliu, mintys sukasi, galvoju, ką parašyt apie tai. Pykina. Po ilgos petraukos paragavau to, ko net nesąmoningai nesirinkdavau. Buvo lyg ir gerai, bet ne man. Vaikštau visą dieną tokia supykinta ir ne todėl, kad būčiau padauginusi.  Tinkamų ir reikalingų sau dalykų net negalėtum perdozuoti. Jie... Skaityti toliau →

Create a website or blog at WordPress.com | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

<span>%d</span> bloggers like this: