Suck it up! Susiimk!

– Užsirašiau pas kirpėją, o ji paskambino, kad  slidu ir negali išvažiuoti iš namų. Pasakojo, kaip mašiną sumėtė, kaip jos mylimas vyras bėgo iš paskos 300 metrų  per ledą žiūrėti,  ar jai nieko neatsitiko...Ir kone ant rankų  parnešė namo. Net matau tą vaizdą - gražu...  Grįžo ji namo susistresavusi, atsiprašinėjo milijoną kartų ir atšaukė visus savo... Skaityti toliau →

Draugystė neturi būsimojo laiko

Žiūriu į Tave dabar. Kai leidžiam laiką, filosofuojam, rašom visiškus blėnius, kapojamės arba žvygaujam. Kai giriamės mažomis ir didelėmis pergalėmis savuose nematomuose frontuose. Kai išspaudžiam po kokias šešias ašaras kiekvienas atskirai ir dėl skirtingų priežasčių. Kai vienas kitą trolinam,  žnaibom, mėtomės kirviais ar elegantiškai knisam protą. Matau Tave beveik kiaurai ir Tau tai nelabai patinka. Kartais gan tiksliai galiu nuspėti, kaip pasielgsi ir... Skaityti toliau →

Jei galėčiau būti bet kuo, būčiau…

Jei galėčiau būti metų laiku, būčiau rudeniu. Rugsėjo pabaiga. Spalvota ir pasakojančia metų istoriją, o ne pavasariu, dalijančiu neišsipildančius pažadus. Jei galėčiau būti diena, būčiau Tavo gimtadieniu. Tuo, kurio beveik nepamenu, bet su džinu po žvaigždėmis ant Avirio kranto. Jei galėčiau būti savaitės diena - būčiau ramiu penktadienio vakaru po darbų ir su dideliais savaitgalio planais visai šeimai:... Skaityti toliau →

Kaip išmokstam atsisveikinti

Kai tau 18 ir nutrūksta svarbiausi - nes pirmieji - tikri, romantiški tavo gyvenimo santykiai, atrodo, kad gyvenimas baigėsi tą akimirką. Tik bejėgiškai stovi balkone žiūrėdama žemyn ir atrodo, kad geriau negyventi. Visa tai buvo taip tyra ir tikra. Ir taip baisu, kad niekada nebus taip pat. Taip pat gerai. Nebus. Bus kitaip. Net geriau. Tu tik dar... Skaityti toliau →

Komplimentas adekvačiam vyrui

- Sorry, nebūsiu po pusvalandžio, kaip žadėjau.  Sūnus turi problemų, nori pasitarti, turiu dabar su juo susitikt. Pasuksiu, kai žinosiu, kas ir kaip. - Ok, susiskambinsim, - sakau ir greitai judinu smegenis, kad dabar pats laikas būtų išsmukt su drauge į kiną, kurio buvau beatsisakanti... Jau pavargau skaityti, kaip ir ką reikia sakyti vyrui, kad jis jaustųsi... Skaityti toliau →

Ruduo – geriausias laikas paleisti

Yra daugybė priežasčių, dėl kurių ruduo yra nuostabus. Kad ir dėl ananasinių obuolių, dėl bobų vasaros, dėl spalvų, kurios yra daug ryškesnės už pavasario žalumą, vasaros žydėjimus ir akinantį žiemos sniegą.  Ir dėl rudens lietaus, kuris tave visą dieną priverčia voliotis lovoje skaitant knygas ar darant tai, apie ką net draugėms nepasakosi; dėl rudens derliaus talkų, dėl to, kad visi sugrįžo po atostogų, dėl to, kad vėl prasideda jauki rutina, nuo kurios gerklę jau ima smaugti pavasarį. 

Ne mes darom sprendimus, mes tik už juos atsakom

Aną savaitę kai ką sužinojau. Ir man palengvėjo, ir nepalengvėjo. “Aš jaučiuosi taip keistai...“ - net ilgiuosi to laiko, kai man buvo viskas aišku. Rytas nieko sukrečiančio nežadėjo ir buvo nuostabus -  kitas miesto galas, rytas pėsčiomis nevaikščiotomis vietomis, šilti prancūziški pyragėliai su kava ir pirmas atradimas. Atradimų tądien buvo ir daugiau, bet čia tas, kuris lyg žemuoges ant... Skaityti toliau →

39 skirtumai tarp berniukų ir vyrų

Berniukai gimsta, auga, kol tampa vyrais. Ir tai atsitinka bet kokiame  amžiuje. Būna septymečių vyrų ir penkiasdešimtmečių berniukų. Žinau dar  vieną dalyką – jų mamos yra labai skirtingos... Berniukai nori visko ir daug, o vyrai brangina tai, ką turi. Berniukai bijo taisyti dantis, o vyrai patys užsirašo pas odontologą. Berniukai pažįsta tik flomasterių spalvas, o vyrai... Skaityti toliau →

Create a website or blog at WordPress.com | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: