gyvenimo dienoraščiai
Visą savaitę galvojau kad reik rašyt metų ataskaitą, bet patys suprantat, šventės, dar plius atostogos, dukros viešnagė, kasdien pilni namai svečių ir įnamių, amžinas valgymas visokių skanumynų. Kaip čia rašysi? Dabar pajutau, kad sugriebė studento sindromas, kai ryt egzaminas, o aš dar nieko neskaičiau. Pernai taip praleidau tą metų ataskaitą, nors būtų buvę ką parašyti.... Skaityti toliau →
Ir šiaip, dažniau prisiminkime, kaip labai žmonės nori gyventi, kai gerai baigiasi sudėtinga operacija, kai išgyja po sunkios ligos, kai paaiškėja, kad mažas guzelis yra tik guzelis, o ne vėžys.... Va tada įsijungia naujas kvėpavimas, gyvenimo džiaugsmas, prioritetai susidėlioja be pastangų ir šūdniekiai, dėl kurių kadaise buvo tiek trydaliojama, tampa tiesiog nepastebimi.
Gi žinot, kaip būna, kai laikaisi tradicijų? Kartais nenori, o tradicija griebia už gerklės ir smaugia: „ Ką? Pamiršai?“. Taip man metų ataskaitos tradicija jaučiau, kad pasmaugs visą savaitę. Galvojau, ką rašysiu ir ko ne. Ką pasakysiu visiems ir ką pasiliksiu sau. Kai prisėdau ir parašiau pradžią, mano Bitė išsivedė mane psivaikščioti. Senas šuo kaip... Skaityti toliau →
Nežiūrint didelio tempo, buvo daug ramybės. Ne tos, kuri migdo ir atbukina. Tokios, kuri leidžia žiūrėti į viską su atlaidumu. Žinoti, kas kodėl vyksta ir suprasti, kad tai ne apie mane. Ir nebesukti sau galvos. Gal čia kaltas mano susidomėjimas smegenimis? Kai žinau, kad kai kurie procesai veikia be mūsų valios, daug lengviau gyventi.
Labai seniai jau taip bebuvo. Kaip žmogus su švaria sąžine naktim ramiai miegodavau. Tik ne šiąnakt. Priešpaskutinė metų naktis buvo tokia, kokios seniai neturėjau –- ankstybėse prabudau nuo minčių, kurios virė smegenyse, konservavosi ir dėliojosi į lentynas. Tokių žadinančių minčių atsiranda, kai smegenys suabejoja tuo, ką galvojai ir ką padarei. Matyt taip ir buvo. Gal jau... Skaityti toliau →
Skaitau seną 2015-ųjų ataskaitą ir suprantu, kad galėčiau ją pakartoti. Dėl to, kodėl buvo įdomūs metai ir apie dalykus, kurie pasitvirtina daugybę kartų. Namuose pamesto žiedo su deimantu dar neradau ir naujo dar negavau. Kava oro uoste man vis dar skanesnė už pusryčius lovoje. Mano patirtis vis dar nepadeda lengviau pasirinkti. Per dažnai nežinau, kaip ir ko aš... Skaityti toliau →
– Tu įdomiai gyveni, - sako man draugės, kai pasakoju įkritusi į kokią rizikingą ar stogą raunančią avantiūrą. – Tu chaoso karalienė, aš stebiuosi kaip tu valdai tą karalystę,- vis gūžčiodavo mano artimo užsienio kolegė su kuria daugiau kaip dešimtmetį dirbome kartu ir tapome draugėmis. – Aš tavim didžiuojuos, – sako man dukra, kai išgirsta... Skaityti toliau →
Gruodžio 31-ąją darbe buvo inventorizacija. Reikėjo susiskaičiuoti viską. Visko nespėjom. Daug kas klausinėjo : "Na, kaip? galai sueina?" O atsakymo nebuvo, nes invenorizavom, kad užbrauktume brūkšnį - iki ir po. O paskui paaiškės, kad kažką dar tolimam užkampyje pamiršom, o apie tą nepagalvojom, tas pats su mano inventorizacija. Metų pabaiga ryški kaip ir metų pradžia,... Skaityti toliau →
The WordPress.com visiems blogeriams išsiunčia tokias apžvalgas. Aš irgi gavau. Visai smagu. Dalinuosi sutrumpinusi, nes suprantu, kad įdomu tik man. Bet liks aprašyta ir nepamiršiu, kas, kaip ir dėl ko buvo. WOW, pagal lankytojų skaičių bučiau surengusi aštuonis sold-out pasirodymus Sydney Opera House, o tai palyginus su pernykščiu raportu ir trimis pilnais Niujorko metro traukinukais, skamba smagiau.... Skaityti toliau →
Keistai ramios ir jaukios buvo Kūčios ir Kalėdos: su giliu ir erotišku mano balsu (tarsi kokios profesionalios sex-linijos darbuotojos) ir dėžute vienkartinių nosinių, kaip visada gardžiais mamos valgiais, besišypsančiu ir juokaujančiu tėčiu, atostogų iš užsienių grįžusia dukra - mano de luxe and limited edition -, kuri kažkaip netikėtai užaugo ir kuria nuoširdžiai didžiuojuosi; su tetule, kuri nepastebėdama labai garbaus savo amžiaus vis... Skaityti toliau →
Taip rašiau 2013 besibaigiant, atsiverčiau pažiūrėti, kas buvo gera 2013, kad nesikartočiau šiemet. Kažkam, kas neskaitė, bus proga paskaityti, o man palyginti metus... Storapilvės Kūčios jau pamirštos, Kalėdos su siurprizais ir dovanomis jau irgi tik prisiminimuose, taigi atėjo ataskaitų metas. Registrų centras turėtų iš visų pareikalauti tokių ataskaitų, tada įdėmiau pažiūrėtume... Skaityti toliau →
| Sukūrė: Anders Noren
PROTO AISTROS 