gyvenimo dienoraščiai
Iš užjūrio pargrįžusi draugė merginų vakarėlyje pasakoja įspūdžius. Kasmet ten važiuoja, jos visi giminės – kaip mūsų pažįstami. Amerikoje žmonės ilgai gyvena, tas jos dėdė gerokai virš 90-ies sulaukė. Daug metų gyveno ypatingame pensininkų miestelyje Sun City West, kur galima įsikurti tik sulaukus 65-erių: ten medikų ir visokiausių gydyklų aplink tankiau, nei kitur. Ir dar nėra senatvę erzinančių... Skaityti toliau →
Skambinu draugui teisininkui, prispaudė reikalai. Skolininką reikia civilizuotais būdais pagąsdinti. Norisi pasitarti. Iš tolo pradedu... – Pirmas klausimas ne apie reikalus. Apie keliones. Ką neturistinio pamatyt Amsterdame, tu gi ten vietinis beveik? – Kiek būsi? – Penkias dienas. – Nueik nusipirk kokių nors grūdų ar grybukų. Jau žiūrėk paros ir nebėra.. – Cool patarimas, jei jau visai... Skaityti toliau →
Britų mokslininkai, atlikę ilgai trunkančius tyrimus su įvairių rūšių, ilgių, tvirtumo, kietumo, minkštumo objektais, nustatė, kad moterims, kurios užaugo ir subrendo iki tam tikro amžiaus, susilpnėja kai kurie raumenys. Mokslininkų teigimu, moterims po 40-ies labai susilpnėja tam tikri ausų raumenys ir makaronai ant jų tiesiog nesilaiko, kiek juos bekabintų...Kad ir labai profesionaliai....:)
Nieko neperku,nieko neparduotu, tik paikos mintys lenda į galvą....
Svajoti reikia drąsiai, bet konkrečiai. Su detalėmis. Su smulkiausiomis detalytėmis, kad gautum to, ko nori ir norėtum to, ką gavai.
Teisingoms moterims gimtadieniai prideda stiliaus ir išminties, o vyrams duoda suglebimo. Ne, ne apie testosterono trūkumą kalba. Jie nebemoka rėžt sparno, praranda spontaniškumą, jei jo turėjo, ima bumbėti ir praranda gyvenimo skonį.
Vėlyvi skaitiniai. Pavadinimas neišgąsdino? Dar galit sustot:) Anądien šmaikštaujam su savo bičiulėmis. Apie laikus, kai buvom vis dar jaunos, gražios, drąsios ir jau išmintingos. Apie svajones, kaip gyvensim, su kuo gyvensim, kaip norim būt nepriklausomos, bet nenorim būt vienišos. Pamenu, kaip viena draugė tada sakė: – Nenorėčiau numirt nutrenkta nuosavo vibratoriaus... O dabar, kai dar esam gyvos ir beveik... Skaityti toliau →
Kai buvau jauna, o dukra dar maža, tekdavo kartais netikėtai padiskutuoti rimtais mergaičių klausimais. Na, tokiais, kurie ir suaugusioms moterims kelia šiek tiek painiavos. Apibrėžimai - pats sunkiausias dalykas. Protas intensyviai dirba bandydamas surasti atsakymą ar tiksliausią apibūdinimą, procesina daugybę gautos informacijos: iš knygų, iš pasakų, savų ir svetimų patirčių, o niekaip nesuformuluoja atsakymo, kuris būtų... Skaityti toliau →
Vienas tolimas bičiulis per Skype atsišaukė po ilgos pertraukos. Paklausiau, kaip jam einasi, o jis tarsi taip atsargiai, bet pasiskundė ir dar paklausė: – Kaip tu, mano drauge? – Net nežinau, bet turbūt gerai. Aš keliauju, dirbu ne už pinigus, sutinku įdomių žmonių. – Džiugu :) – Žinoma, yra visokių smulkesnių ir didesnių bėdų, bet kai... Skaityti toliau →
Mergaičių pusryčiai. Toks sveikas gražus rytas. – Kaip norėčiau normalus diedo. Ir kad negyventume kartu, - prisipažįsta viena. – Aš tai gal jaunesnio truputį, ne visai diedo, bet kad gyventų svetimoj šaly ir pasimatytume porą kartų per menesį, - užsisvajoja kita. – Gerai, kai nėra buities, tik džiaugsmingi susitikimai, - visos nutariam, tik viena lieka sveiko... Skaityti toliau →
Man jau seniai niekas neskambino. Niekas - tai nepažįstami, ne ten pataikę, pasiklydę tarp laidų. Na taip, kai kam mano telefono numeris atrodo mafioziškas...Jų bėdos. Vakar (maniau, kad pilnatis) paskambino ponia - prisistato neva iš Prezidentūros, ne Dalia, pavadė ir vardas buvo kiti. –Laba diena, gal galėčiau kalbėtis su ponu XX. –Negalėtumėt, šitas numeris priklauso... Skaityti toliau →
Každada kai Geležinė lapė FB paleido žalią ir hipotetišką dialogą apie agurkus, mano jau suaugusi mažoji priminė prieš keletą metų vykusį dialogą. Kai į namus atkeliavo pirmoji dar "kalbančių" midijų dėžė ir paskui pešėm barzdas, virėm maišėm, gardinom ir vyko kulinariniai dialogai. Jaučiausi mama, kuri turi išmokyti, perduoti, įkrėsti proto, kad gyvenimas būtų lengvesnis, bent... Skaityti toliau →
Asmeninė bankininkė pasikvietė pokalbiui. Matyt tokia tvarka - atnaujinti duomenis, pasikalbėti apie ateitį, pasiūlyti, aptarti, patarti... - Kaip sekasi?- standartinis klausimas. Ir turbūt ne visai tipiškas atsakymas bankininkei... - Ketvirtas mėnuo esu bedarbė ir dar nenusibodo. Ką veikti, kai nedirbi? Smagu. Kalbamės. Pasikalbam apie žiurkių lenktynių minusus ir gyvenimą be paskolų, apie laiką sau,... Skaityti toliau →
Rimi. Vakaras. Prie kasos. Dvi moterys pačiame žydėjime. - Po velnių, aš visada išleidžiu gerokai daugiau nei tu, - sako viena kitai. - Normalu. Aš jau trys mėnesiai bedarbė, o tu - tik mėnuo. Tu dar nespėjai pakeisti savo apsipirkimo įpročių. Kasininkas žviegia už pilvo susiėmęs. O moterytės išeina su savo šampanais smagiai švęsti savo... Skaityti toliau →
Ištraukos nėra, nes čia apsaugotas įrašas.
Ištraukos nėra, nes čia apsaugotas įrašas.
Vaikšto dvi moteriškės, matyt podružkės, Vynotekoj. Dairosi. Renkasi. Diskutuoja. Kas ką gers ir kiek. Perka. Viena burbuliuos iki alpulio su Prosecco, kita gi ketina išlaisvinti visą Kubą, jei tik užteks jėgų. – Reik dar mineralinio. Gazuoto. – Paimsiu tris. Nafig, reik mest tuos didmeninkės įpročius. Užteks vieno. – Nu yo, man irgi užtektų vieno..., - sako... Skaityti toliau →
Komandiruotė. Vaikštinėjam su kolege daržovių skyriuje: pomidorai, vynuogės, obuoliai. - Paimt gal kokį agurką? - Paimk! Pačiupinėju kelis ilgavaisius - vieną, antrą, trečią... - Kažkokie tie ilgi visi be erekcijos, - sakau ir imu tris mažiukus...
- Noriu pasikeist savo vardą, - sakau dukrai šiandien. - Koks tau patiktų? -Lyja... Gal Sninga galėčiau būt... - O gal Kruša? O ką? Irgi vardas. Nors tokio nenorėčiau...
Šeimyninis dialogas: - Mama, tu man niekada nepadarai to ir ano. - Ir tu man nepadarai to ir ano, dukryte. - Mama, va čia ir yra pagrindinis skirtumas tarp mamų ir močiučių. Močiutės padaro ir tą, ir aną, ir nieko nieko neprašo už tai... P.S. Turiu vilties, kad būsiu geresnė močiutė nei esu mama:)
| Sukūrė: Anders Noren
PROTO AISTROS 