VADINK MANE BRANGIĄJA!

Vienas nebrangia smulkmena pataiko į jautrią vietą, kitas tiesiu taikymu eina į „Chanel“ skyrių duty free ir sako: „Kas pas jus nauja? Dėkit viską.“ Jis neabejoja sužadėtinės veido priežiūros meniu. Jūs gi suprantat, kad ne apie išleistų pinigų kiekį kalbu ir brangiąja vadina ne tada, kai visas santaupas jos kailiniams išleidžia.

2018-ieji. METŲ ATASKAITA

Nežiūrint didelio tempo, buvo daug ramybės. Ne tos, kuri migdo ir atbukina. Tokios, kuri leidžia žiūrėti į viską su atlaidumu. Žinoti, kas kodėl vyksta ir suprasti, kad tai ne apie mane. Ir nebesukti sau galvos. Gal čia kaltas mano susidomėjimas smegenimis? Kai žinau, kad kai kurie procesai veikia be mūsų valios, daug lengviau gyventi.

Kai nežinai, tai ir netrūksta … sparnų

Dūmai kamuoliais kyla. Kažko menko ieškau savo rankinėje, kurioje savaitgalį gali tilpti kokie penki šampano buteliai šalia būtinų moteriškų  smulkmenų. Taip, toje, kuri sveria maždaug 6,5 kg, kai einu darban. Taip, svėriau.  Ieškau ilgai, nerandu, išverčiu viską, tada ant dugno aukso spalva sužiba du sparneliai. Sėdim su dukra ir kuriam absurdiškiausias sąmokslo teorijas: iš kur mano rankinėj toks keistas... Skaityti toliau →

2016 ieji. Metų ataskaita

Skaitau seną 2015-ųjų ataskaitą ir suprantu, kad galėčiau ją pakartoti. Dėl to, kodėl buvo įdomūs metai ir apie dalykus, kurie pasitvirtina daugybę kartų. Namuose pamesto žiedo su deimantu  dar neradau ir naujo dar negavau. Kava oro uoste man vis dar skanesnė už pusryčius lovoje. Mano patirtis vis dar nepadeda lengviau pasirinkti. Per dažnai nežinau, kaip ir ko aš... Skaityti toliau →

Dovanos po eglute

Velykas mėgstu labiau už Kalėdas. Gal Prisikėlimo stebuklas man stebuklingesnis už gimimą iš Šventosios dvasios. O gal banaliau – dėl to, kad Velykų bobutė ne tokia desperatiška dovanų klausimu kaip Kalėdų senelis ir taip smarkiai nespaudžia smegenų visiems gruodžio pabaigoje. Šventės vėl netikėtai atėjo. Maišatis, chaosas, kamščiai, paskutinės minutės pirkiniai. Ir susierzinimas, kuris nuslūgsta tik su pirmu... Skaityti toliau →

Tavo gyvenimo chaosas it nuostabi istorija

– Tu įdomiai gyveni, - sako man draugės, kai pasakoju įkritusi į kokią rizikingą ar stogą raunančią avantiūrą. – Tu chaoso karalienė, aš stebiuosi kaip tu valdai tą karalystę,- vis gūžčiodavo mano artimo užsienio kolegė su kuria daugiau kaip dešimtmetį dirbome kartu ir tapome draugėmis. – Aš tavim didžiuojuos, – sako man dukra, kai išgirsta... Skaityti toliau →

Dovanoti svajones

Ar gali būt per brangu sumokėt už laimingą žmogaus veidą?

Dovanos, kurias dovanojame

– Einu iš proto, kai reikia sugalvot, ką padovanot. Tokia katorga...Va dabar reikia dovanos brolio  žmonai  ir niekaip. Nupirksiu kokį čekį,  - pasakoja  kompanijoje prie vyno taurės viena moteris. - Man sunku padovanot dovaną žmogui, kurį mažai pažįstu. Jei visai nepažįstu, lengva, nes tinka klasika: nuo rašymo priemonės iki knygų, jei gerai  pažįstu - vienas malonumas dovanoti, - sako kita. Kas... Skaityti toliau →

Dovanos, kurias gauname

Net nežinau,  ar man labiau sekėsi dovanot, ar dovanas gaut. Netikėtų, keistų, mažų ir didelių, šiltų ir skambių, iš likimo, aplinkybių, pažįstamų,  nepažįstamų žmonių gautų dovanų buvo nemažai. Dovanų tradicine-banalia prasme per gyvenimą esu gavusi nedaug, o prisimenu dar mažiau. Buvo tarp jų tokių, kurios išspaudė ašarą ar džiaugsmo klyksmą, buvo dovana nuo kurios gniaužėsi kumščiai ir tokia, kurią teko pakelt nuo... Skaityti toliau →

Create a website or blog at WordPress.com | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: