VIETINĖ DRAUGYSTĖS DIENA

Pasaulyje pasirodo švenčia Tarptautinę draugystės dieną. Estai ir suomiai — didžiausias respect jiems! — vasario 14! Kai kuriose šalyse dar kitose kitomis dienomis. JT Generalinė Asamblėja paskelbė tarptautine draugystės diena liepos 30-ją. Ta diena turi net oficialų simbolį – Mikę Pūkuotuką! Ne, rimtai, negali būt geresnio bičo, joks Mažasis Princas ir Alisa nesusilygins su juo, ten visai kiti dalykai ir kitokia draugystė. Nežiūrint šiltų jausmų Mikei Pūkuotukui ir savo draugams, niekad nešvenčiau oficialios draugystės dienos.

Skaityti toliau: “VIETINĖ DRAUGYSTĖS DIENA“

Reklama

Apie ką mes tylim?

Važiuodami švęsti Naujųjų kalbėjom apie  naujas pradžias ir senas pabaigas, kaip ir visi tomis dienomis. Tada garsiai pasakiau: „Prieš kažką sakydama ar darydama noriu nepamiršt visada paklaust savęs „O kas man iš to? Kas kitam iš to?“ Jei pamiršiu, primink man tai“.

Skaityti toliau: “Apie ką mes tylim?“

Draugystė neturi būsimojo laiko

Žiūriu į Tave dabar.
Kai leidžiam laiką, filosofuojam, rašom visiškus blėnius, kapojamės arba žvygaujam. Kai giriamės mažomis ir didelėmis pergalėmis savuose nematomuose frontuose. Kai išspaudžiam po kokias šešias ašaras kiekvienas atskirai ir dėl skirtingų priežasčių. Kai vienas kitą trolinam,  žnaibom, mėtomės kirviais ar elegantiškai knisam protą.

Skaityti toliau: “Draugystė neturi būsimojo laiko“

Apie rašto negalią, žodžių galią ir pauzių jėgą

Visai normalu, kad rašydami sklandžiau dėstom mintis. Mūsų neblaško aplinka, svetimos akys, į kurias turim žiūrėti ir kuriose galim matyti, kaip atsispindi mūsų žodžiai. Mes galim pataisyti tai, kas parašyta, perrašyti, ištrinti, tekste išravėti kalbos piktžoles, prisodinti gėlių ir priraišioti kaspinėlių, apipilti cukrumi. Ar pabarstyti pipirais. Mes raštu galim pasakyti viską, ką norime ir tarsi taip, kaip norime. O iš tikrųjų – visai ne taip.

Skaityti toliau: “Apie rašto negalią, žodžių galią ir pauzių jėgą“

2016 liepos penktadieniai

Priešistorė: Vieną dieną labai susikaupiau, ištraukiau iš visų rankinių, užrašinių lapelius, susikroviau kokias 6 užrašų knygeles,  gerai, kad protas nušvito, jog į išsiųstus laiškus nereikia lįsti, nes paskęsiu. Taip po truputį  sugraibiau išsimėčiusius žodžius, kurie dar netapo jokiu įrašu, o gal ir netaps niekada, žodžius, kurių kažkada nepasakiau, net jei jie  būtų tikę, buvę laiku ir vietoje, žodžius, kuriems buvo per  anksti ar per vėlai,  nepasakytus sau ar … Skaityti toliau: 2016 liepos penktadieniai

Kalti per stabdžius

Nida. BMW. Greitis. Kuo arčiau privažiuoti prie kliūties ir kalti per stabdžius. O kliūtis – gyvas žmogus ant kelio. Žiaurus pratimas mokant ne vairuoti, o stabdyti.

– O tau su juo gerai?– klausia žiemos pradžioje manęs bičiulis telefonu jau pasipasakojęs apie savo naująją širdies ir kūno draugę.

Skaityti toliau: “Kalti per stabdžius“

Apie ryšius ir žmones

 

Kalbuosi su podukra telefonu. Po trumpo būtinų reikalų aptarimo pasakoja kitos diskusijos atgarsius, baisėdamasi, kad žmonės  vieni kitiems visiškai nerūpi. Pasakoja apie gražią sutuoktinių porą,  abu verslo žmonės, dažnai skraido. Ir tas nuolatinis skraidymas kaip kasdienybė. „Kai išvažiuoja kažkur, išskrenda – sako ji, – negauna žinutės su klausimu, kaip sekėsi skrydis, ar sėkmingai nusileidai… Na, atkeliaus žinutė po poros dienų.  Na, kas čia tokio, išvažiavo aštuonioms dienoms, juk grįš… Negi mes taip artmiausiems žmonėms nerūpim?“ – klausia manęs. Skaityti toliau: “Apie ryšius ir žmones“

Apie salas, jausmus ir krevetę

14574005908_88ea3213f5_z

Kažkada gal prieš metus el.paštu gavau pasakojimą apie dvi salas ir jų gyventojus. Jį gana smagiai perskaičiau, nors dabar jis nebeatrodo toks įdomus. Kaip laikas keičia supratimą…Tai tarsi biblinė-teorinė istorija apie žvejus, žuvis ir moteris, tačiau tokių pasakojimų kartais išgirstame ir iš pažįstamų rato. Ir kai kažką panašaus girdime, tai istoriją visada vertiname pagal tai, kuris herojus yra mūsų draugas ar draugė….

Gana keistai nuskambėjo prašymas perskaičius tą istoriją atlikti vieną užduotį. Apie tai vėliau, nes net neketinau jos daryti. Matyt praleidau progą sužinoti apie save daugiau. Bet minčių man kilo įvairių…

Skaityti toliau: “Apie salas, jausmus ir krevetę“

Uostai, mūzos, klinikos ir kiti žmonių vaidmenys

 

Visi žmonės turi vaidmenų gyvenime, jie ne tik moterys ir vyrai, jie vaikai, tėvai, patėviai, pamotės, dukros, tetos ir podukros, broliai ir dėdės, anūkai ir seneliai, mokiniai ir viršininkai, mokytojai ir pavaldiniai. Kiekvienas turi ne po vieną dešimtį vaidmenų. Ir skirtingų. Ir su jais ne visada gerai susitvarko. Viena yra  pusėtina žmona,  gera pavaldinė, lojali draugė ir tragiška krikšto mama, užtat kita nuostabi meilužė, bjauri viršininkė, gera tėvelio dukrelė ir visai niekam tikusi draugė viename kūne.

 Mes visi turim tokių funkcijų, kurių net nemokam pavadinti. Draugai yra draugai, bet jie būna kažkokiu būdu dar ir funcionalūs arba ne. Tam tikruose tarpusavio santykiuose vieninteliam  žmogui kartais esam tuo,  kuo nesam  niekam kitam. Arba tam tikram tipui žmonių  esam kažkuo, kas neturi pavadinimo, tik funkciją, tik vaidmenį.  Kaip moterys, kurios žino vyrų paslaptis (žr.čia )

Skaityti toliau: “Uostai, mūzos, klinikos ir kiti žmonių vaidmenys“

Moterys, kurios žino vyrų paslaptis: dar kartą

Baisiai keista save skaityti. Kai pamatau, kad kažkuris įrašas iš praeities sudomino, pati jį perskaitau. Lyg ne mano rašyta. Ir lyg mano. Protingai, smagiai. Ir viskas tiksliai į taikinį. Ir dabar pasirašau po kiekvienu žodžiu…Nors kone metai praėjo nuo to  įrašo…

IMG_7461

Ne, ji ne meilužė, ne mama, ne vyresnioji sesuo  ir ne namų tvarkytoja, ne mūza.

Ji tiesiog moteris dirbanti fainą arba nuobodų darbą,  mylinti kitą vyrą ar pasirinkusi būti viena, ji  nepaprastai graži arba ne ta, į kurią atsisukama gatvėje. Ji jauna arba jau išmintinga, ji bohemiška arba dalykiška. Nėra taisyklių. Ji tiesiog moteris, kuri žino vyrų paslaptis.  Tiesiog toks  moters tipas. Kuo ryškesnis – tuo daugiau skirtingų vyrų paslapčių žino ta moteris.

O jai nelengva. Ji kartais įsimyli tą vyrą, kartais jį jau būna mylėjusi, kartais tiesiog myli toliau. Tyliai, skaudžiai, matydama daugiau, nei sakydama, gniauždama savyje neįvykusių santykių kartėlį, slėpdama nuo net nuo savęs kartais išlendančius pavyduliavimo daigus. Ji stipri, ji verkia, kai yra viena ir būna linksma, kai su kitais. Kiek ji gali išgirsti, išlaikyti savyje, praryti, išlaikyti? Ji niekada nesako, kad jai sunku, nors būna ir nepakeliama.

Skaityti toliau: “Moterys, kurios žino vyrų paslaptis: dar kartą“

10 dalykų, apie kuriuos galvoji sutikusi savo ex

Kai kurios moterys, išsiskyrusios su savo buvusiaisiais sugeba juos pamiršti amžiams. Ištrina iš atminties, feisbuke nustoja draugauti, instagrame užblokuoja, gatvėje nesisveikina. Yra tokių, kurios tai laiko savo praeitimi kuri, deja, arba ačiū dievui, visada su jomis. Ir kartais su ta praeitimi įdomu, linksma arba liūdna susidurti.

Tiesą pasakius, keistokas  jausmas sutikti savo ex. Ne dėl to, kad vėl sutikai ir jautiesi, lyg žemė virpėtų po kojomis,  o dėl to, kad žiūri į jį be rožinės miglos, be nerimo, be iliuzijų, su nuomone ir įvertinimu. Ką matai? Daug ką. Žiauriai miela matyti laimingą vyrą, kurį kadaise iš tikrųjų mylėjai,  jis mylėjo tave,  o  paskui vienas kitą jaukiai apkabinę paleidot būt laimingais atskirai. Tada matai visumą, Žmogų, o ne ryšio duženas ir sukilusias buvusių santykių drumzles.

Klausiausi svetimų istorijų, lyginau su savomis ir supratau, kad ir kaip skirtingai žiūri moterys, mintys vis tiek panašios. Sutartinė ar kelios skirtingos dainos iš to paties repertuaro?

13738414215_2e89a7bc0c_z

Skaityti toliau: “10 dalykų, apie kuriuos galvoji sutikusi savo ex“

Ar tai pasimatymas???

Kai buvau jauna, o dukra dar maža, tekdavo kartais netikėtai padiskutuoti rimtais mergaičių klausimais. Na, tokiais, kurie ir suaugusioms moterims kelia šiek tiek painiavos. Apibrėžimai – pats sunkiausias dalykas. Protas intensyviai dirba bandydamas surasti atsakymą ar tiksliausią apibūdinimą, procesina daugybę gautos informacijos:  iš knygų, iš pasakų, savų ir svetimų patirčių, o niekaip nesuformuluoja atsakymo, kuris būtų trumpas ir aiškus. Tada visai netikėtai prieina vaikas ir viską … Skaityti toliau: Ar tai pasimatymas???

Vyras ir moteris – draugai? Apklausa.

Tokie klausimai paprastai pateikiami diskusijai tada, kai reikia atgaivinti mirštančius forumus, sukelt diskusijas ir išprovokuot pasitaškyt purslais. Kai kelių savo bičiulių vyrų paklausiau to paties klausimo, gavau įdomių atsakymų. Vienas toks bičiulis, su kuriuo viskas gana smagiai prasidėjo, labai užsitęsė dėl įvairiausių priežasčių ir niekada neišsivystė į romantiškus santykius, o pasiliko jaukioje abiems (taip tikiuosi) draugystės zonoje, atsakė : “Tikrai ne, nes vienas iš dviejų visada … Skaityti toliau: Vyras ir moteris – draugai? Apklausa.

Bedarbių dialogas

Rimi. Vakaras. Prie kasos. Dvi moterys pačiame žydėjime. – Po velnių, aš visada išleidžiu gerokai daugiau nei tu, – sako viena kitai. – Normalu. Aš jau trys mėnesiai bedarbė, o tu – tik mėnuo. Tu dar nespėjai pakeisti savo apsipirkimo įpročių. Kasininkas žviegia už pilvo susiėmęs. O moterytės išeina su savo šampanais smagiai švęsti savo linksmo bedarbystės gyvenimo. Skaityti toliau: Bedarbių dialogas

Didmenininkė, blin

Vaikšto dvi moteriškės, matyt podružkės, Vynotekoj. Dairosi. Renkasi. Diskutuoja. Kas ką gers ir kiek. Perka. Viena burbuliuos iki alpulio su Prosecco, kita gi ketina išlaisvinti visą Kubą, jei tik užteks jėgų. – Reik dar mineralinio. Gazuoto. – Paimsiu tris. Nafig, reik mest tuos didmeninkės įpročius. Užteks vieno. – Nu yo, man irgi užtektų vieno…, – sako rašydama žinutę telefone kita. – O ką daryt kai keturi … Skaityti toliau: Didmenininkė, blin