gyvenimo dienoraščiai
Seniai, kai rašiau šitą tekstą, nė nenutuokiau apie pasirodysiantį. Humans app, kur gali už pinigus gauti svetimo laiko ir dėmesio. Žurnalas ir appsas pasirodė kartu gegužę. O klausimas apmąstymui dar aktualesnis: “ O jei pabandytume save išnuomoti? Kiek gautume? Kiek kainuotų puodelis kavos su mumis?
Ne, kalba neina apie žmones, kuriuos mes per gyvenimą pažinom, įsiminėm, susitikimai su kuriais įsirėžė į atmintį. Jie gyvena kitoj smegenų vietoj. Pakalbėkim apie draugus. Po to, kai perskaitysit, bus aiškiau, kad net toks efemeriškas-metafinis-dvasinis-emocinis dalykas kaip draugystė nulemtas mūsų smegenų. Už tai atsakinga DMN (default mode network ). Mokslininkai kažkada visai netyčia ištyrė (net galvojo, kad susimovė... Skaityti toliau →
Sėdim su draugais atsilapoję langus – pavasaris tiesiog braunasi vidun su garsais iš lauko. Kaimyniniam medinuke girsisi vyrų balsai, net stogas kilnojasi, fone skamba buteliukai, mes girdim tik graudų vieno vyrioko bliovimą palydimą šniurkščiojimais: „Aš ją taip mylėjau...“ Iš toliau atsklinda kompanjonų paguodos ir palaikymo šūksniai: „Bus tų bobų! Baik žliumbt! Išgerkim!“ Mums šiek tiek... Skaityti toliau →
Pasaulyje pasirodo švenčia Tarptautinę draugystės dieną. Estai ir suomiai — didžiausias respect jiems! — vasario 14! Kai kuriose šalyse dar kitose kitomis dienomis. JT Generalinė Asamblėja paskelbė tarptautine draugystės diena liepos 30-ją. Ta diena turi net oficialų simbolį – Mikę Pūkuotuką! Ne, rimtai, negali būt geresnio bičo, joks Mažasis Princas ir Alisa nesusilygins su juo,... Skaityti toliau →
Be magijos neapsieita. Vakar ryte be jokio plano parašiau blogo įrašą (Apie ką mes tylim? ) užtaisiau, kad pasirodytų vakare ir visą popietę laksčiau semtis įkvėpimo ir reikalų tvarkyti. Vakarop spontaniškai pasisiūliau užsukt pas draugę – matėmės prieš kelias dienas, bet papildomas arbatos puodelis dar niekad draugystei nepakenkė. Užsukau. Ar nuotaika tokia buvo, ar mėnulis... Skaityti toliau →
Kas iš to, kad pasakysiu tai, ką noriu pasakyti, jei kitas nenori to girdėti? Ir jam to nereikia?
Žiūriu į Tave dabar. Kai leidžiam laiką, filosofuojam, rašom visiškus blėnius, kapojamės arba žvygaujam. Kai giriamės mažomis ir didelėmis pergalėmis savuose nematomuose frontuose. Kai išspaudžiam po kokias šešias ašaras kiekvienas atskirai ir dėl skirtingų priežasčių. Kai vienas kitą trolinam, žnaibom, mėtomės kirviais ar elegantiškai knisam protą. Matau Tave beveik kiaurai ir Tau tai nelabai patinka. Kartais gan tiksliai galiu nuspėti, kaip pasielgsi ir... Skaityti toliau →
Visai normalu, kad rašydami sklandžiau dėstom mintis. Mūsų neblaško aplinka, svetimos akys, į kurias turim žiūrėti ir kuriose galim matyti, kaip atsispindi mūsų žodžiai. Mes galim pataisyti tai, kas parašyta, perrašyti, ištrinti, tekste išravėti kalbos piktžoles, prisodinti gėlių ir priraišioti kaspinėlių, apipilti cukrumi. Ar pabarstyti pipirais. Mes raštu galim pasakyti viską, ką norime ir tarsi... Skaityti toliau →
Priešistorė: Vieną dieną labai susikaupiau, ištraukiau iš visų rankinių, užrašinių lapelius, susikroviau kokias 6 užrašų knygeles, gerai, kad protas nušvito, jog į išsiųstus laiškus nereikia lįsti, nes paskęsiu. Taip po truputį sugraibiau išsimėčiusius žodžius, kurie dar netapo jokiu įrašu, o gal ir netaps niekada, žodžius, kurių kažkada nepasakiau, net jei jie būtų tikę, buvę laiku ir vietoje, žodžius,... Skaityti toliau →
Nida. BMW. Greitis. Kuo arčiau privažiuoti prie kliūties ir kalti per stabdžius. O kliūtis - gyvas žmogus ant kelio. Žiaurus pratimas mokant ne vairuoti, o stabdyti. – O tau su juo gerai?– klausia žiemos pradžioje manęs bičiulis telefonu jau pasipasakojęs apie savo naująją širdies ir kūno draugę. – Man viskas ok, man patinka ir tas, ir anas, - sakau. – Tai... Skaityti toliau →
Laukimas ir ilgesys gali būt neišsakytas jokiais žodžiais. Galima pasiilgti visom didžiosiom raidėm ir tylėti apie tai. Galima apie tai kalbėti. Tyliai, garsiai, žodžiu, žinute.
Ar žiauriai didelė starto "chemija" yra geriausia santykių pradžia? Visos emocijos aukščiausiuose taškuose, nesvarbu, kad nestabilios, normalu, kad kažkada juk vistiek greit nurims... Naudokis proga, elkis neadekvačiai, nes tai baigsis banalumu ir rutina.
Taigi, ir tu galbūt kažkam esi knyga, kažkam UAB "Ramentas", kitam - socialinis eksperimentas, kažkam nuolatinė šventė, kažkam – tik problema...
Ji žino, kad tas ar anas slepia vorų baimę ar panikos priepuolius, meilužę ar meilužį, žino daug apie jo buvusiąją ar būsimąją, seksualines fantazijas ir rezgamus politinio susidorojimo su konkurentu planus, šlapinimąsi į lovą vaikystėje ar kiek neetiškai daromą verslą dabar.
Teisingoms moterims gimtadieniai prideda stiliaus ir išminties, o vyrams duoda suglebimo. Ne, ne apie testosterono trūkumą kalba. Jie nebemoka rėžt sparno, praranda spontaniškumą, jei jo turėjo, ima bumbėti ir praranda gyvenimo skonį.
Kai buvau jauna, o dukra dar maža, tekdavo kartais netikėtai padiskutuoti rimtais mergaičių klausimais. Na, tokiais, kurie ir suaugusioms moterims kelia šiek tiek painiavos. Apibrėžimai - pats sunkiausias dalykas. Protas intensyviai dirba bandydamas surasti atsakymą ar tiksliausią apibūdinimą, procesina daugybę gautos informacijos: iš knygų, iš pasakų, savų ir svetimų patirčių, o niekaip nesuformuluoja atsakymo, kuris būtų... Skaityti toliau →
Tokie klausimai paprastai pateikiami diskusijai tada, kai reikia atgaivinti mirštančius forumus, sukelt diskusijas ir išprovokuot pasitaškyt purslais. Kai kelių savo bičiulių vyrų paklausiau to paties klausimo, gavau įdomių atsakymų. Vienas toks bičiulis, su kuriuo viskas gana smagiai prasidėjo, labai užsitęsė dėl įvairiausių priežasčių ir niekada neišsivystė į romantiškus santykius, o pasiliko jaukioje abiems (taip tikiuosi) draugystės... Skaityti toliau →
- Kaip gyveni? - mandagiai klausiu draugės įsėdusi į jos automobilį. -Kaip žuvytė vandeny!, - atsako šypsodamasi -Vadinasi, nieko gero. Ir siusioji, ir geri... Ten pat... Turbūt praleidau progą patylėti :(
Rimi. Vakaras. Prie kasos. Dvi moterys pačiame žydėjime. - Po velnių, aš visada išleidžiu gerokai daugiau nei tu, - sako viena kitai. - Normalu. Aš jau trys mėnesiai bedarbė, o tu - tik mėnuo. Tu dar nespėjai pakeisti savo apsipirkimo įpročių. Kasininkas žviegia už pilvo susiėmęs. O moterytės išeina su savo šampanais smagiai švęsti savo... Skaityti toliau →
Ištraukos nėra, nes čia apsaugotas įrašas.
Vaikšto dvi moteriškės, matyt podružkės, Vynotekoj. Dairosi. Renkasi. Diskutuoja. Kas ką gers ir kiek. Perka. Viena burbuliuos iki alpulio su Prosecco, kita gi ketina išlaisvinti visą Kubą, jei tik užteks jėgų. – Reik dar mineralinio. Gazuoto. – Paimsiu tris. Nafig, reik mest tuos didmeninkės įpročius. Užteks vieno. – Nu yo, man irgi užtektų vieno..., - sako... Skaityti toliau →
Komandiruotė. Vaikštinėjam su kolege daržovių skyriuje: pomidorai, vynuogės, obuoliai. - Paimt gal kokį agurką? - Paimk! Pačiupinėju kelis ilgavaisius - vieną, antrą, trečią... - Kažkokie tie ilgi visi be erekcijos, - sakau ir imu tris mažiukus...
| Sukūrė: Anders Noren
PROTO AISTROS 