gyvenimo dienoraščiai
— O mes nesisveikinsim? — įdėmiai žiūri jis, kai po pusantrų metų nesimatymo kaip torpeda įlekiu į jo studiją pasikalbėti apie abiejų mūsų galvas sprogdinančias idėjas ir po trumpo „labas“ nusimetusi lietpaltį, 5 kg sveriančią rankinę dribteliu ant sofos. Tikrai, pamanau, kaip aš taip? Ir puolam vienas kitam į glėbį. Stovim apsikabinę ir nieko nesakom,... Skaityti toliau →
Gyvenimas paprastas, o žmonės komplikuoti. Užuot ėję tiesiai vingiuojam zigzagais aplinkui. Užuot gyvenę paprastai gyvenam komplikuotai. Tarsi komplikacijos prideda grožio ir vertės. Kankinamės, nes tarsi taip tauriau. Nes būti nelaimingu yra ne taip banalu, kaip šypsotis be priežasties ir jaustis gerai. Prasminga visada sunku, o lengvabūdiška – visada paviršutiniška? Gal todėl kuriam kliūtis ir jas didvyriškai... Skaityti toliau →
Niekas nematys taip, kaip tu matai, galima net nevargti aiškinant.
Meilė ar draugystė nesibaigia neapykanta. Ji baigiasi abejingumu.
"Vesiu" - pasakė jis garsiai ir pats save išgąsdino. Taip ir man atsitiko. "Savaitė knygoms, o ne internetui", - garsiai pareiškiau šią savaitę, ir iškart po tokios deklaracijos prasėdėjau iki paryčių prie TED video. O prie lovos ilgesingai laukė 14 knygų. Keli video buvo verti nakties valandų. Vienas, kuris buvo lietuviškai subtitruotas, vertas dalintis su visais, kam ilgesni... Skaityti toliau →
16. Kol esi jauna, bet kokia kaina nori patikti, kai esi suaugusi, žinai, kad nesikeisi tik tam, kad patiktum.
Ar žiauriai didelė starto "chemija" yra geriausia santykių pradžia? Visos emocijos aukščiausiuose taškuose, nesvarbu, kad nestabilios, normalu, kad kažkada juk vistiek greit nurims... Naudokis proga, elkis neadekvačiai, nes tai baigsis banalumu ir rutina.
| Sukūrė: Anders Noren
PROTO AISTROS 