Pirkti svetimas svajones

Ankstyvas ruduo daužosi obuoliais,  įvažiuoju tėvukų į sodą ir matau savo mamą kuri, kaip paiškėja vėliau,  naudodama visas kadais pamirštas lenkų kalbos atsargas bando susikalbėti su juodbruvu vyruku pačiame jėgų žydėjime.  Panašus į Karlsoną, neslėpsiu.  Tas Karlsonas,  sustabdęs savoautomobilį siauram sodininkų bendrijos kelyje, atsidaręs bagažinę kažką energingai ir graudžiai aiškina. Buvau it geroji samarietė - laiku ir vietoje- bet taip būna retai.  Istorija keliais... Skaityti toliau →

Žmonės su praeitimi

Mes mezgam romantiškas pažintis ir draugaujam su žmonėmis, kurie turi didžiulius praeities lagaminus, gal net konteinerius, kuriuose jų vaikystė, santykiai su tėvais, garsūs pasiekimai ir tylūs nuopoliai, žmonos ar meilužės, vaikai iš ankstesnių santuokų, šeimyninių ir asmeninių dramų nuoplaišos, slepiamos paslaptys ar neišsakyti norai... Ir dar daugybė kitų dalykų. Kartais tai labai sunku. Niekada nežinai,... Skaityti toliau →

Greitieji kurjeriai ir lėtieji gavėjai

Grįžtu iš kelionės. Randu pašto dėžutėje lapelį - mat kaip, "Greitasis kurjeris" buvo apsilankęs - laišką man motulė Sodra parašė. Ir aš pasiutau. Plaukai pasišiaušė, pulsas padažnėjo ir tikiu, kad adrenalino dozė buvo pakankama geram antausiui. Karingoji princesė Ksena manyje prabudo? Ne, tiesiog neseniai grįžau iš tokios šalies kur daug kas padaryta "su protu". Ir... Skaityti toliau →

Bandomoji pensija arba pabandymas gyventi kitaip

Rašiau tai prieš porą metų.  Tada buvau smarkiai įsisukusi į nesibaigiančius  projektus, keliavau, dirbau mėgstamą darbą. Ir kažko trūko. Labiausiai - laiko Dabar, kai jau ketvirtas mėnuo esu be darbo ir kupina veiklos, skaitau tai, ką tada rašiau ir nereikia nieko taisyti. Bedarbystė taip pat yra galimybė. Kaip ir bandomoji pensija, puiku, jei už ją... Skaityti toliau →

Bedarbystės proza

Manau, kad ir kaip įkvepiantis buvo mano tekstas apie bedarbystės poeziją, gyvenimo proza irgi verčia susimąstyti. Manęs iš darbo neišmetė, gražiai atsisveikinom po penkiolikos metų. Teko ir man pačiai žmones atleisti, ir kai atėjo ta diena, kai gavau popieriukus, kuriuos turėjau pasirašyti, buvo graudu. bet buvo likę dar keli mėnesiai iki X dienos. Tada jau... Skaityti toliau →

Bedarbystės džiaugsmai

Asmeninė bankininkė pasikvietė pokalbiui. Matyt tokia tvarka - atnaujinti duomenis, pasikalbėti apie ateitį, pasiūlyti, aptarti, patarti... - Kaip sekasi?- standartinis klausimas. Ir turbūt ne visai tipiškas atsakymas bankininkei... - Ketvirtas mėnuo esu bedarbė ir dar nenusibodo. Ką veikti, kai nedirbi?   Smagu. Kalbamės. Pasikalbam apie žiurkių lenktynių minusus ir gyvenimą be paskolų, apie laiką sau,... Skaityti toliau →

O gal verta ir dėl Lietuvos?

Kelionės visada yra pažadas. Kartais daugiau nei pažadas... Puikus būdas pakelti gimstamumą. Ne tik keliones mėgstantiems danams. Mums irgi labai tiktų! http://www.youtube.com/watch?v=vrO3TfJc9Qw    

Didmenininkė, blin

Vaikšto dvi moteriškės, matyt podružkės, Vynotekoj. Dairosi. Renkasi. Diskutuoja. Kas ką gers ir kiek. Perka. Viena burbuliuos iki alpulio su Prosecco, kita gi ketina išlaisvinti visą Kubą, jei tik užteks jėgų. – Reik dar mineralinio. Gazuoto. – Paimsiu tris. Nafig, reik mest tuos didmeninkės įpročius. Užteks vieno. – Nu yo, man irgi užtektų vieno..., - sako... Skaityti toliau →

Erotika daržovių skyriuje

Komandiruotė. Vaikštinėjam su kolege daržovių skyriuje: pomidorai, vynuogės, obuoliai. - Paimt gal kokį agurką? - Paimk! Pačiupinėju kelis ilgavaisius - vieną, antrą, trečią... - Kažkokie tie ilgi visi be erekcijos, - sakau ir imu tris mažiukus...

Noriu tavęs pavydėti, mielasis!

  Panašu, kad neturiu sveiko savininkiškumo jausmo. Gal kvaila, keista, nenormalu? Gal ir taip. Niekada netikėjau, kad mano dukra priklauso man. Taip, aš ją pagimdžiau, bet visada turėjau  keistą jausmą, kad ji yra tiesiog man paskolinta. Tarsi aš buvau pasirinkta tam tikrai misijai. Mano pareiga ir malonumas buvo ją auginti, mokyti, lavinti, puošti, prikimšti jos... Skaityti toliau →

Mamos ir močiutės

Šeimyninis  dialogas: - Mama, tu man niekada nepadarai to ir ano. - Ir tu man nepadarai to ir ano, dukryte. - Mama, va čia ir yra pagrindinis skirtumas tarp mamų ir močiučių. Močiutės padaro ir tą, ir aną, ir nieko nieko neprašo už tai... P.S. Turiu vilties, kad būsiu geresnė močiutė nei esu mama:)

Create a website or blog at WordPress.com | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: