gyvenimo dienoraščiai
Pažįstu šeimų, kurios didvyriškai grumiasi su vaikų noru turėti telefoną net ir pradėjus eiti į mokyklą, žinau ir tokių, kur metų amžiaus vaikai pasiima „savo“ iPadą ir ramiai leidžia laiką. Ar vaikai dažnai verkia? Nebe, nes turi ipadus ar telefonus. Verkia tada, kai juos atima. Skaitmeninė silpnaprotystė arba skaitmeninis autizmas – čia turbūt netikri pavadinimai,... Skaityti toliau →
Aną dieną telefonas išmetė pranešimą - tu buvai įlindusi į ekraną kažkiek minučių ir tai 25% mažiau nei vidutiniškai per savaitę. Valio! Pasiekimas. Ar tikrai? Žinoma, nes nuo socialinių tinklų vartojimo ir visokiausių skaitmeninių prietaisų naudojimo žmonių smegenys pamažu džiūsta ir netenka gebėjimo mąstyti – vystosi informacinis pseudodebilumas. Dabar apie suaugusius, o kitą kartą apie vaikus. SKAITMENINĖ... Skaityti toliau →
Aš turiu tris požymius, pagal kuriuos patikrinu virtualaus princo kokybę. O jūs?
Vakare, grįžusi iš miesto vaikščiojau su šunimi. Oras nekoks – lijundra. Noras begalinis pamatyt, kas naujo atsitiko internete. Kokius komentarus parašė, kas ką veikia, draugai, Putinas, Grybauskaitė, ko Užkalnis siunta ar ką valgė, kokios išminties Geležinė lapė pabarstė, kas ką priinstagramino iš Madrido ar Sirakūzų. Vaikštom dviese, telefono nesugraibau, pirštinės neišmaniosios, šuns poreikiai aukščiau mano...... Skaityti toliau →
| Sukūrė: Anders Noren
