MAMA – PREZIDENTĖ

Iki mamos idealo man nepasiekiamai toli. Ir ačiū Dievui. Visi tie, kurie viską daro be klaidų, mažų mažiausiai įtartini. O mamos – labiausiai. Tikrai, nepažįstu nė vienos, kuri neerzintų savo paaugusių ar užaugusių vaikų. Patarimais, skambučiais ne laiku, dėmesio reikalavimu ar žinojimu, kaip reikia. Nepažįstu nė vienos mamos, kuri bent kartais nesupyktų ir ant savo... Skaityti toliau →

MAAM, ATSTOK!

Po šimto kartų, mintyse ar balsu pasakyto „Vaikeli, atstok, nors trumpam, mama pavargo…“, ateina kitas laikas. Laikas, kai vaikai jau nebenori būti vaikais, o mamos vis dar labai nori būti mamomis. Vaizdelis, kurio net nereikia įsivaizduoti, jis kaip gyvas. Mama atidaro paauglio kambario duris,  jis tyliai pakelia akis nuo ekrano. Ir tose akyse pirmą kartą... Skaityti toliau →

Ar vaikai turi klausyt tėvų?

Pamenu ją virš vonios persivėrusią, mažytę, kankinamą tėvų - pirštai gerklėj ir padrąsinimas „Vemk, paskui bus geriau“. Nenorėjo, bet darė taip, kaip buvo liepta - nelabai pasiginčysi tokioj situacijoj. DARYK KAIP NORI Paskui dar buvo visokių situacijų, kai norėjosi, kad vaikas darytų ie neabejotų tuo, ką liepia tėvai. Gal netikėdamas, kad bus gerai, bet tegul iš... Skaityti toliau →

Create a website or blog at WordPress.com | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: