Kai 7 ryto Vilniuje matai žmones su ilgaauliais ir kepurėmis, o vidury dienos - ekstremalus su trumpom rankovėm, vadinasi – rugsėjis. Rugsėjį nebėra lipnaus  vasaros karščio, bet netikėta šilumos banga kartais apkabina kūną, jau gali apsiauti gražiausius savo ilgaaulius  prie lengvo šilkinio sijono, vėjyje plaikstytis plaukais ir žiūrėt į krentančius kaštonus, tyrinėti savą ir naujus miestus,  pažinti nepažįstamus ir kitaip atrasti... Skaityti toliau →