Atvirlaiškiai. Pavasaris ir vasara.

Kai perki atvirlaiškį, stengiesi jame parašyt kelis žodžius vienu atsikvėpimu. Nieko per daug asmeniško, nes  gal paskaitys paštininkas, gal tėtis ar mama, ar vaikas. Tiesiog vienos akimirkos žodžių pliūpsnis - tai kaip jautiesi ir ką kaip linkėjimus siunti kitam. Tokie tie mano atvirlaiškiai. Sudėsiu juos iš Instagram ir Facebook, kad liktų vienoje vietoje.    ... Skaityti toliau →

Apie blogas nuotaikas ir stebuklingus išgijimus

– Iš to, kaip tu atidarai ofiso duris, visada aišku, kokios tu nuotaikos, - man  lietuviškai sakydavo nuolat besišypsantis kolega amerikietis Andy, kuris dabar su dviem vaikais ir lenkaite žmona gyvena netolimoje šaly ir vis dar nuolat šypsosi. Jo nuotaikų kaitą tada ir dabar išduoda gestai ir kalbos tempas. – Kas  sugadino nuotaiką? – sako kolegė vos atidarius ofiso duris. Po... Skaityti toliau →

5tadienio evangelijos prie lentos

  Baltu ant juodo vienoje vietoje. 2016 lapkritis-gruodis. Daug kas tikra, nujausta iš anksto. Turbūt todėl, kad viskas universalu. Todėl, kad mes viską žinome anksčiau nei tai parašome. Ir parašome anksčiau, nei tai atsitinka.

Barselona dar kartą – baras, rojus ir banga

Yra du žmonių tipai - vieni keliauja visada į naujas vietas, kiti - mėgsta grįžti ten, kur buvo. Vieniems norisi įsimylėti naujus miestus ir naujus žmones, kitiems - gera susitikti ir atrasti iš naujo senus draugus. Taip man su Barselona. Kaip susitikimas su senu draugu, tik kaskart nuspalvintas kitomis spalvomis. Kaip galima nemylėti to, kas... Skaityti toliau →

Apie jausmus kaip atostogas ir smėlį batuose

O paskui  jau stoviu ant vėsios savos žemės plėšoma šiurkštaus vėjo, speigas ledo gabaliukais sminga odon, verčia susigūžti ir stipriau apsikabinti save.  Atostogos baigėsi. Gražios trys savaitės. Kaip kvaila, sakau sau, įsimylėti (tą šalį) taip stipriai, taip greit, taip beatodairiškai, taip netyčia ir taip iš esmės. Žinau, kad kiekvienas sugrįžimas ten bus kitoks. Drebulys drasko kūną, o mane šildo smėlis mano batuose.

Apie elektroninius pavadėlius ir dilgėles

Kai mano mažoji atsiverčia savo mažytę užrašų knygelę ir ten matau smulkiu raštu kasdien surašomus darbus ir priminimus, suprantu, kad mano didžioji knygelė yra skirta tikrai ne darbų sąrašams, o kitiems dalykams. Visada buvau kanceliarinė žiurkė ir dar dabar visada pasirinksiu  rašyt rašalu į knygelę gražias mintis, o priminimams visada buvo elektroniniai dalykai... Atsidarau paštą, o ten... Skaityti toliau →

Palaidos mintys apie nuodėmingą Amsterdamą

„Neuken in de keuken" pažodžiui – pasimylėti virtuvėje, bet vietiniai šaipydamiesi sako atvykėliams, kad tai reiškia „Sveiki“...

Dialogai: apie darbo reikalus ir Amsterdamą

Skambinu draugui teisininkui, prispaudė reikalai. Skolininką reikia civilizuotais būdais pagąsdinti. Norisi pasitarti. Iš tolo pradedu... – Pirmas klausimas ne apie reikalus. Apie keliones. Ką neturistinio pamatyt Amsterdame, tu gi ten vietinis beveik? – Kiek būsi? – Penkias dienas. – Nueik nusipirk kokių nors grūdų ar grybukų. Jau žiūrėk paros ir nebėra.. – Cool patarimas, jei jau visai... Skaityti toliau →

Tik nepasakokit apie savo atostogas!

Ne, jiems visai nesvarbu, kad jūs matėt tai, ko jie nematė.

Create a website or blog at WordPress.com | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: