Atvirlaiškiai. Pavasaris ir vasara.

Kai perki atvirlaiškį, stengiesi jame parašyt kelis žodžius vienu atsikvėpimu. Nieko per daug asmeniško, nes  gal paskaitys paštininkas, gal tėtis ar mama, ar vaikas. Tiesiog vienos akimirkos žodžių pliūpsnis - tai kaip jautiesi ir ką kaip linkėjimus siunti kitam. Tokie tie mano atvirlaiškiai. Sudėsiu juos iš Instagram ir Facebook, kad liktų vienoje vietoje.    ... Skaityti toliau →

Apie blogas nuotaikas ir stebuklingus išgijimus

– Iš to, kaip tu atidarai ofiso duris, visada aišku, kokios tu nuotaikos, - man  lietuviškai sakydavo nuolat besišypsantis kolega amerikietis Andy, kuris dabar su dviem vaikais ir lenkaite žmona gyvena netolimoje šaly ir vis dar nuolat šypsosi. Jo nuotaikų kaitą tada ir dabar išduoda gestai ir kalbos tempas. – Kas  sugadino nuotaiką? – sako kolegė vos atidarius ofiso duris. Po... Skaityti toliau →

5tadienio evangelijos prie lentos

  Baltu ant juodo vienoje vietoje. 2016 lapkritis-gruodis. Daug kas tikra, nujausta iš anksto. Turbūt todėl, kad viskas universalu. Todėl, kad mes viską žinome anksčiau nei tai parašome. Ir parašome anksčiau, nei tai atsitinka.

Barselona dar kartą – baras, rojus ir banga

Yra du žmonių tipai - vieni keliauja visada į naujas vietas, kiti - mėgsta grįžti ten, kur buvo. Vieniems norisi įsimylėti naujus miestus ir naujus žmones, kitiems - gera susitikti ir atrasti iš naujo senus draugus. Taip man su Barselona. Kaip susitikimas su senu draugu, tik kaskart nuspalvintas kitomis spalvomis. Kaip galima nemylėti to, kas... Skaityti toliau →

Apie jausmus kaip atostogas ir smėlį batuose

O paskui  jau stoviu ant vėsios savos žemės plėšoma šiurkštaus vėjo, speigas ledo gabaliukais sminga odon, verčia susigūžti ir stipriau apsikabinti save.  Atostogos baigėsi. Gražios trys savaitės. Kaip kvaila, sakau sau, įsimylėti (tą šalį) taip stipriai, taip greit, taip beatodairiškai, taip netyčia ir taip iš esmės. Žinau, kad kiekvienas sugrįžimas ten bus kitoks. Drebulys drasko kūną, o mane šildo smėlis mano batuose.

Apie elektroninius pavadėlius ir dilgėles

Kai mano mažoji atsiverčia savo mažytę užrašų knygelę ir ten matau smulkiu raštu kasdien surašomus darbus ir priminimus, suprantu, kad mano didžioji knygelė yra skirta tikrai ne darbų sąrašams, o kitiems dalykams. Visada buvau kanceliarinė žiurkė ir dar dabar visada pasirinksiu  rašyt rašalu į knygelę gražias mintis, o priminimams visada buvo elektroniniai dalykai... Atsidarau paštą, o ten... Skaityti toliau →

Palaidos mintys apie nuodėmingą Amsterdamą

„Neuken in de keuken" pažodžiui – pasimylėti virtuvėje, bet vietiniai šaipydamiesi sako atvykėliams, kad tai reiškia „Sveiki“...

Dialogai: apie darbo reikalus ir Amsterdamą

Skambinu draugui teisininkui, prispaudė reikalai. Skolininką reikia civilizuotais būdais pagąsdinti. Norisi pasitarti. Iš tolo pradedu... – Pirmas klausimas ne apie reikalus. Apie keliones. Ką neturistinio pamatyt Amsterdame, tu gi ten vietinis beveik? – Kiek būsi? – Penkias dienas. – Nueik nusipirk kokių nors grūdų ar grybukų. Jau žiūrėk paros ir nebėra.. – Cool patarimas, jei jau visai... Skaityti toliau →

Tik nepasakokit apie savo atostogas!

Ne, jiems visai nesvarbu, kad jūs matėt tai, ko jie nematė.

Madam Uber: I savaitė, stirna, saulėtekiai ir mažesnės kainos

Pirma savaitė praėjo. Nepajutau jokio nepatogumo mano gyvenime atsiradus naujai veiklai. Tik daugiau temų pokalbiui... Kas tas Monsieur Uber? Tai pavėžėjimo paslauga, kai tam tikrus reikalavimus atitinkantis Uber patvirtintas žmogus savo automobliu paveža pakeleivį, kuris išmaniojo telefono pagalba išsikviečia netoliese esantį automobilį. Kelionė apskaičiuojama pagal GPS duomenis, nuvažiuotą kelią ir laiką. Mokama kredito kortele. Jos net... Skaityti toliau →

Dovanos, kurias gauname

Net nežinau,  ar man labiau sekėsi dovanot, ar dovanas gaut. Netikėtų, keistų, mažų ir didelių, šiltų ir skambių, iš likimo, aplinkybių, pažįstamų,  nepažįstamų žmonių gautų dovanų buvo nemažai. Dovanų tradicine-banalia prasme per gyvenimą esu gavusi nedaug, o prisimenu dar mažiau. Buvo tarp jų tokių, kurios išspaudė ašarą ar džiaugsmo klyksmą, buvo dovana nuo kurios gniaužėsi kumščiai ir tokia, kurią teko pakelt nuo... Skaityti toliau →

Moterų atostogų lagaminai. Netelpa!!!

Kažkada seniai, kai daug skraidžiau, buvau išmokus kosminiu greičiu susidėti drabužius ir reikalingus daiktus kelių dienų komandiruotei. Ačiū dievui, dirbau gan demokratiškoje kompanijoje, kur nebuvo jokio griežto dress code, kai panelės vadybininkės varinėja ant kojas sukinėjančių aukštakulnių ir atrodo kaip alavinių kareivukų armija. Atostogos, ypač savaitei, yra visai kitas reikalas. Pirmiausia - su kuo važiuoji ir ko važiuoji, paskui dar svarbu,... Skaityti toliau →

Lengva būti laiminga

Niekas nepadarys tavęs laimingos, tik tu pati – tokia filosofija sveikiausia ir sunkiausia  vadovautis. Ir sau pačiai spardyt užpakalį, jei tos laimės per mažai susigeneravai. Vakar laimei  man reikėjo labai mažai. Buvo noras, kad kas nors už mane padaręs visus privalomus dalykus, kurie mane tokiomis dienomis varo į neviltį. Norėjau sau laimės svetimomis rankomis.   –... Skaityti toliau →

Gidai, gėjai ir meilės valandų viešbutis Barselonoje

Barselonoje buvau gal kokius penkis kartus. Važiuosiu turbūt dar penkis, o paskui persikraustysiu visam laikui. Jei iki to laiko neįsimylėsiu Madrido stipresne meile. Visur visada reikia surasti vietinį gidą. Tada pamatysi kitokią Barseloną. Ir bet kurį  kitą miestą. Taip, galbūt jis neparodys to, ką parodys mėlyni ar raudoni maršrutiniai turistų autobusai, bet ar Gedimino pilis yra... Skaityti toliau →

Nakvynė Barselonoje neprofesionalios keliautojos žvilgsniu

Daug lietuvių dabar gyvena Katalonijos sostinėje, ir su jais, žinoma, susitikti smagu. Manau, kad įsikūrę pietuose prie jūros jie staiga  pastebėjo, kiek daug turi draugų.... Ir kiek jų norėtų aplankyti...Suprantu, turbūt pati taip daryčiau, ir turbūt taip pat gyvendama Barsoje nors kiek užsiimčiau apartamentų ar kambarių nuoma atvykstantiems pažįstamiems. Jie tokie jau kitokie, atsipūtę, jei... Skaityti toliau →

Besvoriai daiktai ir sunkūs lagaminai

Anąkart kai važiavau į Londoną penkioms dienos, lagaminas sverė 7kg ir viskas tilpo. Drabužių buvo daugiau nei reikėjo, net dukrai megztinį skolinau. Dabar, kai važiuoju į Barceloną 7 dienoms, lagaminas sveria 15 kg. Ir visko reikia, praktiškai nėra ką išimti. Juk dauguma drabužių  tie patys, matematiškai turėtų sverti max 10 kg. Viskas praktiškai nieko nesveria, kol nesudedi... Skaityti toliau →

Naktis Barselonoje su nepažįstamuoju

  Gyvenimas verda Barcelonoje visą naktį. Ne tik tada, kai dienos karštis nuslūgsta, visi gerai išsimiegoję drožia į gatves - valgyti ir atsigerti. Lapkritį, kai oras dieną perlipa  +20 C, vakarais irgi maloniai šilta. Vieną tokį vakarą tariuosi susimatyt su vienu britu, gyvenančiu Barcelonoje. Pusė vienuoliktos vakaro. Atsitrenkėm vienas į kitą internete. Mano bendraamžis. Brūkšteli žinutę, spontaniškai... Skaityti toliau →

O gal verta ir dėl Lietuvos?

Kelionės visada yra pažadas. Kartais daugiau nei pažadas... Puikus būdas pakelti gimstamumą. Ne tik keliones mėgstantiems danams. Mums irgi labai tiktų! http://www.youtube.com/watch?v=vrO3TfJc9Qw    

Create a website or blog at WordPress.com | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: