gyvenimo dienoraščiai
– Iš to, kaip tu atidarai ofiso duris, visada aišku, kokios tu nuotaikos, - man lietuviškai sakydavo nuolat besišypsantis kolega amerikietis Andy, kuris dabar su dviem vaikais ir lenkaite žmona gyvena netolimoje šaly ir vis dar nuolat šypsosi. Jo nuotaikų kaitą tada ir dabar išduoda gestai ir kalbos tempas. – Kas sugadino nuotaiką? – sako kolegė vos atidarius ofiso duris. Po... Skaityti toliau →
Baltu ant juodo vienoje vietoje. 2016 lapkritis-gruodis. Daug kas tikra, nujausta iš anksto. Turbūt todėl, kad viskas universalu. Todėl, kad mes viską žinome anksčiau nei tai parašome. Ir parašome anksčiau, nei tai atsitinka.
Yra du žmonių tipai - vieni keliauja visada į naujas vietas, kiti - mėgsta grįžti ten, kur buvo. Vieniems norisi įsimylėti naujus miestus ir naujus žmones, kitiems - gera susitikti ir atrasti iš naujo senus draugus. Taip man su Barselona. Kaip susitikimas su senu draugu, tik kaskart nuspalvintas kitomis spalvomis. Kaip galima nemylėti to, kas... Skaityti toliau →
„Neuken in de keuken" pažodžiui – pasimylėti virtuvėje, bet vietiniai šaipydamiesi sako atvykėliams, kad tai reiškia „Sveiki“...
Ne, jiems visai nesvarbu, kad jūs matėt tai, ko jie nematė.
Pirma savaitė praėjo. Nepajutau jokio nepatogumo mano gyvenime atsiradus naujai veiklai. Tik daugiau temų pokalbiui... Kas tas Monsieur Uber? Tai pavėžėjimo paslauga, kai tam tikrus reikalavimus atitinkantis Uber patvirtintas žmogus savo automobliu paveža pakeleivį, kuris išmaniojo telefono pagalba išsikviečia netoliese esantį automobilį. Kelionė apskaičiuojama pagal GPS duomenis, nuvažiuotą kelią ir laiką. Mokama kredito kortele. Jos net... Skaityti toliau →
Net nežinau, ar man labiau sekėsi dovanot, ar dovanas gaut. Netikėtų, keistų, mažų ir didelių, šiltų ir skambių, iš likimo, aplinkybių, pažįstamų, nepažįstamų žmonių gautų dovanų buvo nemažai. Dovanų tradicine-banalia prasme per gyvenimą esu gavusi nedaug, o prisimenu dar mažiau. Buvo tarp jų tokių, kurios išspaudė ašarą ar džiaugsmo klyksmą, buvo dovana nuo kurios gniaužėsi kumščiai ir tokia, kurią teko pakelt nuo... Skaityti toliau →
Kažkada seniai, kai daug skraidžiau, buvau išmokus kosminiu greičiu susidėti drabužius ir reikalingus daiktus kelių dienų komandiruotei. Ačiū dievui, dirbau gan demokratiškoje kompanijoje, kur nebuvo jokio griežto dress code, kai panelės vadybininkės varinėja ant kojas sukinėjančių aukštakulnių ir atrodo kaip alavinių kareivukų armija. Atostogos, ypač savaitei, yra visai kitas reikalas. Pirmiausia - su kuo važiuoji ir ko važiuoji, paskui dar svarbu,... Skaityti toliau →
Barselonoje buvau gal kokius penkis kartus. Važiuosiu turbūt dar penkis, o paskui persikraustysiu visam laikui. Jei iki to laiko neįsimylėsiu Madrido stipresne meile. Visur visada reikia surasti vietinį gidą. Tada pamatysi kitokią Barseloną. Ir bet kurį kitą miestą. Taip, galbūt jis neparodys to, ką parodys mėlyni ar raudoni maršrutiniai turistų autobusai, bet ar Gedimino pilis yra... Skaityti toliau →
Daug lietuvių dabar gyvena Katalonijos sostinėje, ir su jais, žinoma, susitikti smagu. Manau, kad įsikūrę pietuose prie jūros jie staiga pastebėjo, kiek daug turi draugų.... Ir kiek jų norėtų aplankyti...Suprantu, turbūt pati taip daryčiau, ir turbūt taip pat gyvendama Barsoje nors kiek užsiimčiau apartamentų ar kambarių nuoma atvykstantiems pažįstamiems. Jie tokie jau kitokie, atsipūtę, jei... Skaityti toliau →
Gyvenimas verda Barcelonoje visą naktį. Ne tik tada, kai dienos karštis nuslūgsta, visi gerai išsimiegoję drožia į gatves - valgyti ir atsigerti. Lapkritį, kai oras dieną perlipa +20 C, vakarais irgi maloniai šilta. Vieną tokį vakarą tariuosi susimatyt su vienu britu, gyvenančiu Barcelonoje. Pusė vienuoliktos vakaro. Atsitrenkėm vienas į kitą internete. Mano bendraamžis. Brūkšteli žinutę, spontaniškai... Skaityti toliau →
| Sukūrė: Anders Noren
PROTO AISTROS 